„Lytinių ląstelių donorų kol kas tikrai neturime, nes pagal įstatymą, donorystė yra neatlygintina, o neatlygintinų donorų vyrų dar, manyčiau, ateityje gal ir turėsime, tačiau moterų kiaušialąsčių tikrai bus sudėtinga surasti, nes tai vis dėlto yra invazinė procedūra“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje apie dirbtinį apvaisinimą kalbėjo Vilniaus universiteto Santaros klinikų vaisingumo centro vyr. ordinatorius klinikinei daliai Rimantas Gricius.
Jam pritarė ir Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė. Ji sakė sulaukianti nevaisingų asmenų, ieškančių lytinių ląstelių donorų, klausimų. Pacientų atstovė pabrėžė, kad nėra būdo tokiems žmonėms padėti.
„Kad ir kaip gražiai skambėtų neatlygintina donorystė, kad ir kaip mums to norėtųsi, nesame visuomenė, garsėjanti altruizmu. Ir šioje srityje donorų artimoje ateityje tiesiog nebus. (...) Donorė turi būti stimuliuojama hormoniniais vaistais, lygiai taip pat ruošiama kaip pacientė pagalbinio apvaisinimo procedūrai“, – kalbėjo pacientų atstovė.
„Čia salėje daug moterų: įsivaizduokite, ar jūs surastumėte savyje tiek noro padėti toms šeimoms, pereiti chirurginę intervenciją, hormonines injekcijas, rizikuoti ir donuoti savo lytines ląsteles? Turbūt pacientams geriau būtų sakyti, kad tai yra draudžiama negu, kad tai yra leidžiama, bet tokios pagalbos nebus“, – kalbėjo ji.
Medikai taip pat kritikavo esamą tvarką dėl embrionų šaldymo. Pasak R.Griciaus, reikalaujant saugoti nepanaudotą embrioną arba jį dovanoti, atsiras embrionų perteklius.
„Ar atsiras tiek porų, kurioms reikės tiek embrionų? Poreikis yra vyriškų ir moteriškų ląstelių: taip, kad abu šeimoje būtų nevaisingi ir reikėtų donorinių embrionų, tokių porų yra tikrai nedaug. Kiek mes laikysime sukauptus embrionus ir koks jų kiekis susidarys?“, – svarstė gydytojas.
Jam pritarė ir ginekologė Gražina Bogdanskienė, ji teigė, kad per jos dvidešimties metų darbo patirtį dirbtinio apvaisinimo srityje nebuvo nė vieno pacientų, kuris kreiptųsi prašydamas donorinio embriono ar siūlytų jį donoruoti.
„Tų embrionų susikaups, aš manau, labai daug, ko gero neįsivaizduojami kiekiai. (...) Įstatyme ateityje turėtų būti leidžiamas embrionų žuvimas, ypač kad po dešimties metų saugojimo jie kokybės nebetenka“, – sakė medikė.
Šią tvarką kritikavo ir pacientų atstovė. Pastaroji pabrėžė, kad finansiškai šaldyti embrionų neišgalintys asmenys priversti rinktis konservatyvųjį gydymo metodą, kai implanuojama tiek embrionų, kiek sukuriama.
„Konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo gydymo metodas yra labai žalingas, labai neefektyvus, yra didžiulės rizikos tiek moters sveikatai, tiek nešiojamų gyvybių sveikatai ir gyvybei: daugiavaisio nėštumo rizika padidėja, priešlaikinių mirčių. Pacientai neturi kitos galimybės, jeigu jie neturi pinigų apmokėti už amžiną šaldymą“, – kalbėjo R.Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
„Pacientai turi turėti didesnį pasirinkimą ir patys nuspręsti, ką jiems daryti su embrionais“, – pridūrė ji.
Pasak medikų, nereglamentuoti ir kai kurie atvejai, susiję s embrionų saugojimu, tai vieno iš partnerių mirtis, skyrybos.
„Turime porų, kurios skiriasi. Ir ką daryti? Leisti žūti – negalima, pacientė sako, kad nuo šito vyro nebenori turėti vaikų. Šis klausimas yra labai aštrus ir turėtų būti kažkaip sprendžiamas“, – tvirtino G.Bogdanskienė.
Medikai taip pat pabrėžė, kad šiuo metu taikomas įkainis už procedūras yra gana nedidelis. Jų teigimu, skiriamas 491 euras padengia tik pagrindines procedūras.
„Nieko ta suma nepadengia. Padengia terpes, mėgintuvėlius, punkcines adatas, bet nieko daugiau. Ar aparatūra nieko nekainuoja, kai ji kainuoja pusę milijono ar milijoną? Ar aparatūros amortizacija nieko nekainuoja? Patalpų nuoma arba pirkimas nieko nekainuoja – kalbu apie privačias gydymo įstaigas. Ir, be abejo, atlyginimai, verti nulio. Beje, Lietuvoje dar yra mokesčiai“, – kalbėjo privačioje klinikoje dirbanti medikė.
Konferencijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra užtikrinamas vaisingumo išsaugojimas jauniems onkologiniams pacientams: jiems šiuo metu nėra finansuojamas lytinių ląstelių paėmimas ir saugojimas, kuris sudarytų galimybę susilaukti vaikų ateityje, baigus gydymą.
„Ypač skaudi situacija yra kalbant apie jaunus žmones, kuriems šeimos planavimas nusikelia 10–15 metų į priekį, jeigu kalbame apie penkiolikos, aštuoniolikos metų žmones. Jų vaisingumo išsaugojimu valstybė turėtų būti suinteresuota, padėti jiems tokį ilgą laiko tarpą išsaugoti ląsteles“, – sakė Vaisingumo asociacijos vadovė.
R.Griciaus duomenimis, pagalbinio apvaisinimo kreipiasi vis daugiau porų: pernai, kai procedūros dar nebuvo kompensuojamos, Santaros klinikose atlikta 10 procedūrų, šiemet – jau 42 procedūros.
„Pirmas didelis pacienčių srautas labai užsivedė nuo kovo mėnesio. Dalis jų dabar dar yra ruošiamos pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Labai įsibėgėja šių procedūrų skaičius – vos spėjame suktis“, – kalbėjo medikas.
Šių metų sausį Lietuvoje įsigaliojo pirmą kartą priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, reglamentuojantis dirbtinį apvaisinimą. Iki tol tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, šis gydymas nebuvo kompensuojamas.
