– Ar derinate tarpusavyje drabužius?
– Drabužius? Stengiuosi derinti. Dažniausiai pavyksta.
– O derinate maisto produktus?
– Su maisto produktais sunkiau, tam, sakysiu, trūksta žinių. Su amžiumi, žinoma, jau norėtųsi žinoti, kaip derinti ir tai pasirinkti. Verta rizikuoti, ar ne.
– Apskritai yra tekę vienu metu vartoti daugiau nei vienus vaistus?
– Yra tekę, yra tekę. Kai sirgau ir kai rimtos bėdos buvo prispaudusios, tai yra tekę net vienu metu du vaistus. O papildai, manyčiau, tai nėra vaistai. Tai nėra vaistai, tai tiesiog papildai.
– Daug vaistų turite savo vaistinėlėje namuose?
– Aspirinas, termometras, yra vaistai nuo skausmo, pleistras ir viskas. Kolkas tiek.
– Daug vaistų turite savo vaistinėlėje namuose?
– Aspirinas, termometras, yra vaistai nuo skausmo, pleistras ir viskas. Kolkas tiek.
– Esate pirkę vaistų išpardavimo metu? Tik dėl to, kad jie pigesni.
– Žinok, taip. Yra tekę, kai akcija yra, perku tirpstantį aspiriną – tabletes, kur vandeny tirpsta. Taip, man ramu, kai yra namie vaistų ir kai aš matau, kad jie yra atpiginti – aš visada nusiperku.
– Gerai išmanote vaistus bei jų poveikį, ar visgi konsultuojatės su vaistininku?
– Blogai išmanau, aš ne vaistininkas. Aš šitų mokslų nebaigiau ir mane varo į neviltį, kaip vaistininkai gali žinot to paties vaisto lietuvišką, lotynišką pavadinimą ir dar iš ko padaryti, kas gali pakeisti. Iš tiesų nieko nesuprantu apie tai ir man gali padėti tik vaistininkas.
– Visada skaitote vaistų informacinį lapelį, kai perkate vaistą?
– Taip, dabar jau taip. Anksčiau būdavo ramu: mama padėjo ant stalo, sako: „Va šituos išgerk, bus viskas gerai“. Pasitikėdavau mama, bet dabar kai visą tai turiu padaryti pats ir atsakomybę nešu jau pats, tad jau pats domiuosi ir skaitau, kas ir nuo ko.
– Jums teko jums girdėti apie vaistų suderinamumo programą?
– Ne, nieko apie nežinau.
– Norėtumėte sužinoti, kaip jūsų vartojami vaistai iš tiesų turėtų būti vartojami?
– Į klausimą, ar aš norėčiau, tai atsakyčiau, kad ne. Aš apskritai nenorėčiau vartoti vaistų. Kai tapsiu ligonis profesionalas ir turėsiu kiekvieną mėnesį pirktis receptinių vaistų, paskui bėgti pas gydytoją, kad receptą pratęstų, ir tai darysiu nuolat, tada – taip, tada aš pradėsiu domėtis kaip juos suderinti, bet dabar man to nereikia.
– Vis tiek gi buvo, kad sirgote. Pabandykite prisiminti, ar paskirtus vaistus visada vartojate pagal gydytojo nurodymus, ar tiesiog bandote pritaikyti pagal savo organizmą ir improvizuojate?
– Čia labai keblus klausimas, aš nežinau. Reikėtų susitarti, kas tai yra gydymas ir vaistų vartojimas pagal savo nuožiūrą. Sakykim, aspiriną aš vartoju savo nuožiūra ir pats nusprendžiu, kada man reikėtų arba vaistus numušti aukštai temperatūrai. Pats sprendžiu, kada šie vaistai man reikalingi ir kada jie man nereikalingi, bet jeigu tai yra infekcinė liga, aš negaliu pats nuspręsti kokie vaistai, kada ir kiek jie gali išgydyti. Čia jau vaistininkas arba gydytojas gali spręsti.
– Jūsų nuomone, vaistus galima maišyti su alkoholiu, kava, arbata užsigerti juos kažkuo kitu, ne vandeniu?
– Stop. Čia aš žinau, kad vaistų nerekomenduojama užsigerti alkoholiu. Tą tiksliai žinau.
– Tačiau ar esate vaistus užgėręs kava ar arbata?
– Esu daręs. Taip. Aš nežinau ar galima, tiesiog kartais būna taip patogiau. Ryte geri kavą dažniausiai ir staiga begeriant kavą prisimeni, kad, reikia išgerti vaistų. Kas yra geriama tuo metu, tuo ir užgeriama. Labai paprasta. Tačiau, žinoma, specialiai kavos ar arbatos nesiverdu tam, kad galėčiau išgerti vaistų.
– O ar žinote, kad, pavyzdžiui, kai kurie maisto produktai mažina arba didina vaistų poveikį? Tarkime, antibiotikų.
– Ne, ne. Aš labai mažai vartoju antibiotikų. Apie juos aš žinau nedaug.
– Girdėjote, kad vartojant daugiau nei vieną vaistą, medikamento poveikis gali sustiprėti arba susilpnėti?
– Taip, šitą žinau, kad kiekvienas vaistas turi veikliąją medžiagą ir dvi veikliąsias medžiagas sujungus, jos suaktyvėja ir duoda kažkokį trečią poveikį, kuris yra nepageidautinas. – Pirkdamas vaistus, informuojate vaistininką, kad geriate kitus medikamentus, net jei vartojate nereceptinius vaistus? – Neturiu priežasties to slėpti nuo vaistininko, kadangi jis man reikalingas tam, kad padėtų, ne tam, kad aš jį apgaučiau.
– Jei vaistai padėjo jūsų draugui, kaimynui padės ir jums?
– Man yra taip rekomendavę. Yra sakę, kad man padėjo. Tačiau čia lygiai taip, kaip vienam viena mašina gerai yra, kitam kita, bet tai dar nereiškia, kad man bus gera. Nors rekomendacija ko gero veikia. Jeigu rekomenduoja, visą laiką apie tai pagalvoji. Tiesa, tos rekomendacijos dažniausiai susijusios su tais vaistais, kuriuos parduoda prekybos centrai: cintramonu, vaistais nuo skausmo, aspirinu.
– Ar verta šviesti visuomenę apie vaistų suderinamumą?
– Pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kokia tai yra problema, aš negaliu atsakyti, ar reikia. Pirmiausia reikia išaiškinti, ar tai yra problema – teisingai derinti vaistus ir kas būna, kai jų nederini arba neteisingai derini. Vėlgi aš nepasakysiu, kad nieko nežinau, taip mes gi išsiaiškinom, kad sudėtingi vaistai turi sudėtingą cheminę sudėtį ir tos cheminės veikliosios medžiagos gali skirtingai suveikti, negu yra numatyta. Ne be reikalo yra visuose vaisto aprašymuose rašoma, kad būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Apie tai mes girdime kiekvieną dieną per televiziją. Reiškia, tai yra problema.
