Aukšto lygio medicinos personalas gali gerokai prisidėti prie komandos rezultatų. Šiuolaikinė sporto diagnostika padeda sportininkams ne tik panaudoti visą savo potencialą, bet ir ilgiau tęsti karjerą.
Pastaraisiais metais sporto medicinos diagnostika išgyvena didelius pokyčius.
Tobulėja ne tik technologijos – keičiasi ir pačių sportininkų požiūris. Kaip sako Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos gydytojas Mantas Ambraška, jeigu žmogus sportuoja profesionaliai, tinkamą dėmesį jis turi skirti ir savo sveikatai.
„Sunkiai suvokiama, jeigu šiais laikais sportininkas neturi širdies ritmo monitoriaus. Siekiant rezultatų tai ne tik neracionalu, bet ir žalinga. Tokios ir panašios technologijos yra bene didžiausias proveržis sporto medicinoje. Juos turėdami sportininkas ir medicinos personalo darbuotojai gali aiškiai matyti, kad kūnas į vieną ar kitą krūvį reaguoja neadekvačiai, o tuomet keisti sprendimus. Visa tai didina ir pačių sportininkų sąmoningumą“, – teigia jis.
Kolegai pritaria ir šalies aukščiausiojoje futbolo lygoje besivaržančios Utenos „Utenio“ komandos gydytojas Aurimas Tilindis.
Augantis sportininkų sąmoningumas, pasak jo, reiškia ir tai, kad klubo medicinos personalas turi išlaikyti aukščiausią kompetencijos lygmenį.
„Sportininkų priežiūra per pastarąjį dešimtmetį stipriai keitėsi ir tebesikeičia iki šiol. Specialistams šiandien keliamas uždavinys kuo anksčiau ir kuo tiksliau diagnozuoti sužeidimus ar numatyti situacijas, kurios gali jais pasibaigti. Magnetinio rezonanso tomografiją ir panašius tyrimus pasitelkiame ne tik rimtų sužeidimų atvejais“, – aiškina jis.
Kaip svarbiausius sporto medicinos diagnostikos prietaisus gydytojai išskiria kardiografą ir echoskopą.
Pirmasis padeda stebėti, kaip sportininkai reaguoja į krūvius. Antrasis – nustatyti patempimus, plyšimus ir panašias smulkias traumas.
Įtariant rimtesnius sužeidimus į pagalbą pasitelkiami magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai (MRT). Jie minėtų klubų sportininkams atliekami partnerių diagnostikos centruose „Affidea Lietuva“.
Ši technologija padeda itin tiksliai nustatyti net pačios menkiausios traumos rimtumą ir sudaryti reabilitacijos planą.
„Mano manymu, šiuo metu tai pats geriausias diagnostinis tyrimas. Kokybiška ir greita diagnostika yra gyvybiškai svarbus elementas siekiant kuo greičiau sugrąžinti žaidėją į aikštę. Kuo greičiau išsiaiškinama, su kokia problema susidūrėme ir kiek laiko prireiks jai išspręsti, tuo komandai lengviau“, – teigia A.Tilindis.
Gydytojų žodis turi lemiamos reikšmės ir priimant sprendimus dėl komandos komplektacijos. Kaip sako Panevėžio „Lietkabelio“ komandos direktorius Mantas Ignatavičius, žaidėjo fizinė būklė yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis, ar sutartis pasirašoma, ar ne.
„Jeigu gydytojai įtaria, kad žaidėjui didelė tikimybė gauti traumą, sutartis dažniausiai nebus pasirašoma. Sutartis sudaroma tik atlikus nuodugnius tyrimus, trunkančius kelias dienas. Tokie tyrimai kaip magnetinio rezonanso tomografija geriausiai ir tiksliausiai atskleidžia traumų istoriją bei jų pasikartojimo riziką“, – dėsto jis.
Vienas pagrindinių diagnostikos tikslų yra ir traumų prevencija. Žinant, kokį krūvį žaidėjas gali pakelti, jį lengviau reguliuoti ir išvengti lėtinių traumų, kurios paprastai sukelia daugiausia problemų. Tokia intensyvi situacijos stebėsena prisideda ir prie sportininkų karjeros pratęsimo.
„Jeigu tik pats atletas suvokia tyrimų naudą ir prasmę, jo karjera gali trukti ilgiau. Aišku, labai svarbu, kad apie diagnostiką sportininkas susimąstytų ankstyvuoju karjeros etapu. Kuo sportininkas geriau paskirstys krūvius, tuo mažiau traumų patirs ir galės ilgiau išlikti aukšto lygio“, – sako M.Ambraška.
Puikus šios tendencijos pavyzdys – Panevėžio „Lietkabelio“ komanda, kurioje gausu veteranų. Nors vyresni žaidėjai mažiau atsparūs traumoms, panevėžiečiams šiemet pavyko jų išvengti ir net pasiekti LKL finalą.
Toks pasiekimas – neatsitiktinis. Krepšininkams nuolat atliekami įvairūs tyrimai, priimami sprendimai, padedantys išvengti traumų.
„Sezono metu, jei žaidėjas užsimena apie kokius nors skausmus, kaipmat atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, ir gydytojai priima sprendimą, kaip išvengti rimtesnių galimos traumos pasekmių.
Žinoma, kartais paprasčiausiai nepasiseka. Kai kurių dalykų gali nenumatyti. Tačiau mūsų sezonas puikiai parodė, kad prevencinės priemonės pasiteisina“, – teigia M.Ignatavičius.
