– Ar jūs derinate drabužius?
– Tai aišku derinu ir čia būna tokia pati tokia sudėtingiausia procedūra, nes aš visada derinti pradedu paskutinę akimirką ir tada lakstau iš vieno kampo i kitą: tas netinka, tas netinka, ai, kojinės sudrisko...
– O maisto produktus derinate?
– Maisto produktai yra toks dalykas, kuris man sunkiau suderinamas, nes aš esu labai nedisciplinuotas žmogus. Aš žinau, ką su kuo galima derinti teoriškai, bet praktiškai man ne visada būna skanu. Nors pastaruoju metu aš jau pradedu suprasti, kad geriau jau suderinti tuos maisto produktus tam, kad tiesiog tavo viduje butų komfortabilu ir gera, kad galėtum laisvai jaustis ir jokių fizinių nepatogumų nepatirtum. Šitą aš suprantu ir stengiuosi tai daryti, bet vis dar mane patraukia bulvytes būtinai suderinti su kotletuku ir dar sviestuko kokio lydyto ant viršaus, taip skanu, bet jau stengiuosi...
– Ar esate vartojusi kokius nors vaistus daugiau nei vieną vienu metu?
– Vaistus vartoju labai retai. Aš esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta vaistų. Tiksliau aš esu iš tų žmonių, kurie visais gyvenimo atvejais naudoja citramoną. Žinote, galva skauda – citramonas, peršalai – citramonas, žodžiu, daugiau kitų vaistų pasaulyje neegzistuoja. Ir aš dar vitaminų visiškai nenaudojau. O dabar labai labai intensyviai vartoju vitaminus, pavyzdžiui, žuvų taukus, vitaminą C. Nežinau dėl ko mano savijauta pagerėjo, ar dėl to, kad mano svoris nukrito, ar dėl to, kad aš tiesiog pradėjau rimtai savimi rūpintis, šiuo atveju, visais papildais, kurie gal padeda, gal ne, gal čia placebo efektas. Nesiimu spręst, bet aš iš tikrųjų įgavau jėgų užbaigti sezoną.
Anksčiau būdavo sezonas prasideda, rugsėjis, spalis ir viskas, ir aš „aute“, be jėgų, negaliu dirbti, dirbu sukandus dantis, valios pastangomis. Viską padarydavau, bet nuolatiniame nuovargyje ir laukdavau nesulaukdavau sezono pabaigos, kad galėčiau trupučiuką atsikvėpti. Bet to, dar nemokėjau ilsėtis, poilsiui beveik neskirdavau laiko. Dabar, manau, pasidariau protingesnė.
– Ar esate pirkę vaistų išpardavimo metu, vien dėl to kad jie pigesni ir turėtumėte atsargų?
– Išpardavimas yra toks dalykas... Žinot, yra viena klasikinė Bulgakovo frazė iš romano „Meistras ir Margarita“: „ Nebūna antro šviežumo žuvies, būna tiktai šviežia žuvis arba nešviežia, o antro šviežumo nebūna“. Taip ir su vaistais – nebūna antro šviežumo vaistų. Jeigu jie yra pasenę, aš juos išmetu be gailesčio, reguliariai valau vaistų dėžutes ir spinteles, nes be manęs dar vaistus vartoja mano vyras. Iš vis nesuprantu ką reiškia vaistų išpardavimas, stengiuosi kuo mažiau jų pirkti.
– Ką esate girdėjusi apie tokią frazę „vaistų suderinamumas“?
– Aš žinau, kad gydytojai paprastai klausia: „Ar jūs alergiška esate tam ir tam vaistui“? Konkrečiai aš neseniai pas dantistą buvau, ir manęs klausė, ar aš nealergiška nuskausminamiesiems? Žinau, kad kai kuriems vaistams žmonės yra alergiški, o apie suderinamumą, koks vaistas prie kurio tinka, aš net nelabai įsivaizduoju. Čia gal gydytojų reikalas patart ir pasakyt.
– Tai jums žinia, kad medikamentus reikia derinti tarpusavyje – naujiena?
– Didelė naujiena, kad reikia derinti vaistus ir maisto papildus. Nors man neseniai pasakė, pavyzdžiui, kad kalį reikia vartoti su... Na, pamiršau, kažkas ten turi būti, tada jis konkrečiai veikia... Aš šito dalyko tikrai nežinojau ir čia man buvo didele naujiena. Kaip jau minėjau, esu labai nedisciplinuotas, ir iš viso šiuo klausimu neišlavintas žmogus. Nors logiškai pagalvojus taip turėtų būti, tu juk turi žinoti ką tu į save dedi, tai tu gi nesi šiukšliadėžė, kuri viską sumals, arba kokia mašina, kuri viską sutvarkys pati, savaime sudėlios viską į lentynėles.
– Ar jūs išmanote tų vaistų, kuriuos naudojate šalutinį poveikį ar visgi konsultuojatės su vaistininku?
– Vaistų šalutinis poveikis, aš suprantu, kad jis yra. Aš suprantu, kad jeigu, sakykim, tu gydai kažkokį organą ir geri tuos vaistus, tai tikrai kiti organai nukentės, nes čia vis tiek yra cheminiai preparatai. Tačiau, ar veikia, ar neveikia konkretus vaistas, kokį nors organą ir koks jo šalutinis poveikis, aš dėl šito nesikonsultuoju vaistinėj. Jei gaunu vaistą, tikrai nuoširdžiai perskaitau kaip jį vartoti. Aišku, ta informacija kaip aktorei nebūtina, todėl tuoj išgaruoja.
Pavyzdžiui, konkretus pavyzdys, aš jau kelerius metus vartojau vaistus nuo spaudimo. Pirma vienus vaistus, po to kitus pakeitė, po to ir trečius vaistus. Ir aš tuos trečius ryte, vakare gerdavau reguliariai. Aš esu tokios prigimties – hipertonikė, čia paveldima iš tėvų ir mamos, ir seneles. Ir visą laiką aš jutau tą spaudimą. Pastaruoju metu, kai numečiau svorio, aš to spaudimo nebejaučiu ir negeriu vaistų, net nematuoju spaudimo, tai man net būtų įdomu sužinoti, kas atsitiko organizmui, kad jis taip sureagavo, kad taip jaučiuosi. Man aišku gerai, aš mažiau save nuodiju.
– Ar keistųsi jūsų požiūris į vaistus jei jūs sužinotumėt, kad tai ką jūs įprastai vartojat, viena ar dvi ar trys tabletės, kurias išgeriate vienu metu, jūsų organizme sudaro kažkokius pavojingus cheminius junginius?
– Suprantat, juk žmogus nėra beprotis. Jeigu kažkas atsitinka, kažkokia neigiama cheminė reakcija organizme, vartojant tam tikrų vaistų ar priedų junginį, ji turi neigimas pasekmes. Taigi, tu tikrai to nedarysi, tu neeksperimentuosi. Bent jau aš apie save taip šneku, aš tikrai neeksperimentuočiau, ir nedaryčiau sau sąmoningos žalos, jeigu sužinočiau, kad kažkoks junginys yra man nepalankus, blogas, neigiamas.
Net gi pildamas, sakykim, degalus į mašiną tu žiūri kokius pilti, pavyzdžiui, aš niekada neišnaudoju degalų iki galo, nes žinau, kad ant dugno yra visada visokių nuosėdų, kurios gali pateki į variklį ir tai irgi nėra gerai.
– Ar teko girdėti, kad kai kurių vaistų negalima užgerti kava arbata, sultimis, o daugelio antibiotikų negalima užgerti pienu?
– Aš, matot, turėjau labai išmintingą anytą. Ta moteris visą gyvenimą gėrė labai nemažai vaistų ir praktiškai ji jau kaip gydytoja, pusė gydytojo buvo. Ji žinojo, koks vaistas nuo ko, kas kam padeda; Ji visuomet parodydavo visą tą saują vaistukų ir sakydavo: „Tik su vandeniu užgerti vaistus ir palaipsniui, ne iš karto visą tą saują, o po truputį, po truputį per tam tikrą laiką, reikia pirma vienus po to kitus ir kitus“. Tai šitą aš labai gerai įsidėmėjau ir t tuo vadovaujuosi. O jau, kad vaistus užgerti pienu, ar antibiotikus užgerti pienu – tai net į galvą tokios minties neateina.
