Posėdyje pristatyta neseniai Valstybės kontrolės atlikto audito „Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas“ ataskaita. Valstybės kontrolė vertino, ar pasiekti e. sveikatos sistemos kūrimo tikslai ir ar sudaromos sąlygos gauti kokybiškas šios sistemos paslaugas.
Audito rezultatai parodė, kad elektroninė sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, o naudojimasis ja išlieka pasyvus.
Beveik trečdalis šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvavusių e. sveikatos sistemos projektuose, neteikia duomenų į šią informacinę sistemą, o 40 proc. e. sveikatos sistemos plėtros projektuose nedalyvavusių įstaigų teikti duomenų neplanuoja.
„Projektas vykdomas daugiau kaip dešimtmetį, per tą laiką pasikeitė net penki sveikatos apsaugos ministrai. Sieksiu, kad laikinoji komisija išaiškintų kaltuosius ir pareikalautų jų asmeninės atsakomybės. Vien per pirmuosius projekto etapus investuota 10 mln. eurų, kurie, galima sakyti, nurašyti, nes viskas pradėta iš naujo.
Ateityje dar planuojama skirti 28 mln. eurų. Ar galime būti tikri, kad šie pinigai bus panaudoti tinkamai ir sistema galiausiai pradės funkcionuoti kaip pridera? – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
Parlamentarės nuomone, Lietuvai derėtų imti pavyzdį iš Estijos, kur e. sveikatos sistema veikia sėkmingai.
„Kaimynai susitvarkė sistemą už 12 mln. eurų. Estijoje buvo įkurta institucija, kuri koordinavo šį projektą, jai buvo suteikta sprendimų priėmimo teisė. Lietuvoje pagrindinio koordinatoriaus neturime, niekas nėra atsakingas arba jau suėjusi senatis.“
Elektroninė sveikatos sistema Lietuvoje trimis plėtros etapais diegiama nuo 2005 metų. Investicijos į šį projektą siekia 40 mln. eurų. Pirmiesiems dviem projekto etapams įgyvendinti skirta 10 mln. eurų, trečiajam, dabar įgyvendinamam, – 30 mln. eurų, o ketvirtajam numatoma skirti 28 mln. eurų. Todėl ypač svarbu, kad bent jau numatomi skirti pinigai būtų panaudoti efektyviai.
Kasmet už e. sveikatos informacinės sistemos programos palaikymą VĮ „Registrų centras“ sumokama 1 mln. eurų.
