Teismas apsisprendė Kauno klinikų naudai
Kraujodaros kamieninių ląstelių arba, liaudiškai tariant, kaulų čiulpų, transplantacijos gali būti atliekamos su paties žmogaus arba su donoro kraujodaros kamieninėmis ląstelėmis. Donoro kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija šiuo metu yra atliekama tik Santariškių klinikose.
Pasak teismo, pagal naujus reikalavimus ši įstaiga ir toliau be konkurencijos nurodytas paslaugas teiks kelis dešimtmečius, o Kauno klinikos galės teikti šias paslaugas tik po keliasdešimties metų, mat nauja paslaugų teikimo tvarka apibrėžia suteiktų paslaugų skaičių: tam, kad būtų galima atlikti donoro kaulų čiulpų transplantaciją, numatytas reikalavimas atlikti 800 tokių procedūrų suaugusiesiems.
Kauno klinikoms šiuo metu per metus leidžiama atlikti tik 20 paties žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų.
„Teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2016 m. lapkričio 1 d., sudarė prielaidas tiek Santariškių klinikoms, tiek Kauno klinikoms, kaip universitetinėms ligoninėms, teikti (...) paslaugas pacientams. Pakeitus teisinį reguliavimą ir nustačius nepagrįstus reikalavimus šias paslaugas teikiančioms universitetinėms klinikoms, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kad tiek Santariškių klinikos, tiek Kauno klinikos galės veikti kaip universitetinės klinikos teikiant šias paslaugas“, – rašoma teismo išaiškinime.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė, paprašyta pakomentuoti situaciją, portalui lrytas.lt teigė, kad klinikos gerbia 65 sprendimą ir juo neabejoja.
„Kaip sprendime pažymėjo pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administraciniuose teismuose nagrinėjamų norminių administracinių bylų tikslas – ne išspręsti individualų ginčą ar konkretaus asmens subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o ištirti konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (teisės aktui ar jo daliai).
Išplėstinė teisėjų kolegija tyrė, ar aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja tam tikros Aprašo nuostatos, taikomos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, teikiančioms (siekiančioms teikti) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas.
LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, norminės bylos medžiagą, konstatavo, jog tam tikros Aprašo nuostatos prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Kauno klinikos su minėtu teismo sprendimu susipažino ir – kaip ir visus kitus įsiteisėjusius teismų sprendimus – gerbia ir laiko pagrįstu“, – teigė E.Audickaitė.
Į teismą dėl tuometinio ministro Juro Poželos įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.
Pacientai nusiminę ir apstulbę
O pacientai nusiteikę ne taip jau pakiliai. Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad iniciatyvos sugriežtinti reikalavimus kaulų čiulpų transplantacijoms ėmėsi pacientai. Išsiųsta šimtai raštų, kol galiausiai buvusi ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir a.a. ministras J.Požela atkreipė dėmesį į tam tikras problemas ir parengė ir priėmė sugriežtintą tvarką.
„Iš pacientų pusės dėl šio sprendimo – gilus liūdesys. Jau ketverius metus mūsų ir Vaikų onkohematologinių ligonių bendrija „Paguoda“ pasisako, kad antro kaulų čiulpų transplantacijos centro nereikia.
Prieš ketverius metus Kauno klinikoms ministerijos buvo leista atlikti 20 transplantacijų mielomine liga sergantiems pacientams mokslo ir pedagoginiais tikslais. Kauno klinikos tuomet argumentavo, kad tokios procedūros jiems reikalingos, mat jie yra universiteto ligoninė, rengia hematologus ir todėl jiems reikia bent 20 transplantacjų per metus.
Tuomet rašėme labai daug raštų tiek į Vyriausybę, tiek į Prezidentūrą, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją, tiek į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl to, kokiu pagrindu bus užtikrintas saugių procedūrų atlikimas pacientams.
Mus patikino, kad atsiras licencijavimas, tai bus labai griežtai kontroliuojama ir Kauno klinikose bus atliekama tik 20 kaulų čiulpų transplantacijų. Labai aiškiai išsakėme abejones, ar tikrai Kaune atliktos transplantacijos turės tuos pačius kokybinius rodiklius, kokius gali pasiekti Santariškių klinikos.
Todėl mes buvome ministro įsakymo pakeitimo iniciatoriai, siekėme, kad būtų vadovaujamasi europinėmis rekomendacijomis. Kauno klinikoms palikta 20 transplantacijų, tačiau toks ministro įsakymas buvo apskųstas teismui, o jam netiko iš esmės du punktai, kur nustatytas transplantacijų skaičius“, – portalui lrytas.lt kalbėjo I.Drėgvienė.
Lėšų švaistymas ir žaidimas pacientų saugumu?
Onkohematologinių pacientų atstovė aiškino, kad svarbu suprasti, jog Kauno klinikoms atlikti procedūrų niekas nebūtų draudęs, tačiau tą lygį, kai būtų galėjusios atlikti visas procedūras, jos būtų pasiekusios ne taip gretai. Tiesa, pasak pašnekovės, Santariškių klinikos prie tokio lygio taip pat keliavo beveik dvidešimt metų.
„Santariškių klinikos kaulų čiulpų transplantacijas atlieka jau aštuoniolika metų. Pačioje pradžioje reikalavimai buvo labai minimalūs. Paslaugos tuomet tik pradėtos teikti, iki tol žmonės vyko į Lenkiją, Švediją. Šis centras per 15–16 metų pasiekė labai gerų rezultatų. Šiandien jis prilygsta geriausiems Amerikos, Europos centrams.
Kauno klinikos pradeda viską daryti nuo nulio. Tai ar pacientui rinktis vietą, kur medikai tik mokosi, ar už 100 kilometrų vykti į vietą, kur jis bus tikras dėl aiškių rezultatų?
Apie tai mes kalbėjome ir prieš ketverius metus ir, pasirodo, buvome teisūs. Tai yra Kauno klinikų ambicijos, ir dėl to labai baisu.
Buvome ir teismo sprendimo paklausyti, iš Kauno klinikų pusės visą laiką buvo kalbama apie tai, kad reikia konkurencijos, kad jie gali mokyti gydytojus, bet mes kalbame apie žmones! Įsivaizduokite, transplantaciją palygino su piršto gipsavimu! Advokatų argumentai – paslaugas reikia plėsti, prieinamumą didinti ir, jei lūžta pirštas, negi važiuosite jo gipsuoti į Vilnių, jei galima arčiau – į Kauną. Bet mes juk kalbame apie transplantaciją! Tai be galo sudėtinga ir brangi procedūra, reikalaujanti ilgos paciento priežiūros.
Be to, skaidyti paslaugas, kai sveikatos sektoriuje ir taip stinga pinigų, ir išlaikyti du centrus neatrodo racionalu. Per ketverius metus parašėme 101 raštą, deja“, – apgailestavo I.Drėgvienė.
Ji pridūrė, kad prieš ketverius metus Kauno klinikos reikalavo leisti jiems atlikti procedūras dar argumentuodami ir tuo, kad buvo daug investuota į pastatus, gavo Europos Sąjungos lėšų.
„Prašė 20 ir nieko daugiau nereikės. O dabar, pasirodo, jie jau gali atlikti procedūras ir su donoro ląstelėmis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta apie 1600 kaulų čiulpų transplantacijų, Kauno klinikose – 30. O nuo skaičiaus juk tiesiogiai priklauso paslaugos kokybė – kuo daugiau jų atliekama, tuo didesnė patirtis, tuo mažesnis pacientų mirštamumas.
Teismas panaikino 800 procedūrų ribą, tačiau ji buvo ne šiaip sugalvota, o paimta iš tarptautinių rekomendacijų. Dabartinė padėtis – lėšų švaistymas ir pacientų saugumo neužtikrinimas“, – įsitikinusi I.Drėgvienė.
Ministerija ieškos kito sprendimo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos nario ministro Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad tvarka bus keičiama. Kaip – kol kas nežinia.
Ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubienė teigė, kad SAM pozicija šiuo klausimu labai paprasta ir aiški.
„Šis atvejis – ne išimtis. Jei aukščiausioji teisėjų kolegija nutarė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas, priimtas dar 2016 m. birželį, prieštarauja aukščiausiam šalies teisės dokumentui – Konstitucijai ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, vadinasi, minėtas įsakymas turi būti atšauktas ir tobulinamas teisinis reguliavimas šioje srityje.
Kaip konkrečiai bus tobulinamas teisinis reglamentavimas ar dalinis reglamentavimas, šiuo metu dar negalime tiksliai atsakyti, nes SAM specialistai analizuoja teisėjų kolegijos paskelbtą sprendimą.
Detalesnę informaciją galėsime pateikti vėliau, kai būsime išsamiai susipažinę ir bus priimti konkretūs sprendimai“, – atsakyme raštu portalui lrytas.lt dėstė L.Bušinskaitė-Šriubienė.
