„Kodavimas“ atsirado sovietmečiu. Tuomet tai buvo tikro specifiškai veikiančio vaisto disulfiramo chirurginė implantacija į raumenis. Vaistas palaipsniui tirpdavo, apie 6 mėn. sukeldamas didesnį organizmo jautrumą alkoholiui. Taip atsirado legendos apie „kapsules“. Dabar šis vaistas yra tik tablečių pavidalo. Jas gydytojas gali skirti vartoti kaip pagalbinę priemonę siekiant susilaikyti nuo alkoholio.
Į rytus nuo Lietuvos (Rusijoje, Baltarusijoje) taip pat JAV yra aprobuotas ilgo veikimo medikamentas naltreksonas. Tai – naujos rūšies vaistai, kurie veikia apie mėnesį. Priklausomybės jie neišgydo, tačiau padeda atsispirti potraukiui. Jų įšvirkštimą reikia kartoti kas mėnesį. Šie vaistai gana brangūs, o Europos Sąjungos šalyse kol kas nėra registruoti. Vaistus gydytojas gali paskirti kasdieniniam vartojimui tam, kad pacientui būtų lengviau atsispirti ligos atkryčiui“, – sako Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius dr. Emilis Subata.
Šiandien, anot E. Subatos, Lietuvoje jokio „kodavimo“, kaip gydymo metodo, nėra Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamame gydymo metodų sąraše, universitetuose tokio medicinos metodo gydytojai rezidentai ir, kiek žinoma, būsimieji psichologai, nemokomi, apie jį nekalbama vadovėliuose. Nėra ir Sveikatos apsaugos ministerijos, medicininių specialybių asociacijų (gydytojų psichiatrų, psichoterapeutų asociacijų) parengtų medikamentinio „kodavimo“ metodikų.
„Taigi, po terminu „kodavimas“ gali slypėti bet kokio pobūdžio manipuliacija. Dažniausiai tai įvairaus pobūdžio įtaiga su manipuliacijos elementais (galvos vietų paspaudimas pirštais, kokių nors medžiagų įpurškimas į burną, kartais – niekaip nesusijusių vaistų injekcija į veną (pvz. vaistų, plečiančių kraujagysles, sukeliančių kitokį vienkartinį poveikį). Manipuliaciją paprastai papildo pavyzdžiai ir įtikinėjimas, skirti emocijoms paveikti, pavyzdžiui, kad pavartojus alkoholio įvyks kokia nors sveikatos katastrofa (apakimas, paralyžius arba mirtis). „Kodavimų“ turinys primena šamanizmo ritualus, tik šiuo atveju dažniausiai, nors ne visada, „kodavimą“ atlieka diplomuotas specialistas. Iš pacientų kartais girdime, kad į Lietuvos rajonus ir kaimo vietoves periodiškai atvyksta „koduotojai“ iš Baltarusijos ir Rusijos, kurie „koduoja“ už pinigus, tačiau apie jų išsilavinimą ar kvalifikacijas žinių nėra, jų veiklos niekas nekontroliuoja“, – problemas įvardija Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius.
Gydytojas tikina, kad Vilniaus priklausomybės ligų centras taiko tik mokslu pagrįstus ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus gydymo metodus: „Visi pacientai, šeimos nariai, medicinos įstaigos ir kitos suinteresuotos pusės turi žinoti, kad įvairūs „kodavimai“ nėra aprobuotas gydymo metodas, todėl pagal Lietuvos teisės aktus medicinos įstaigos ir gydytojai specialistai jų taikyti neturėtų.“
E. Subata teigia, kad šiuolaikiniai priklausomybės ligų gydymo būdai turi būti taikomi individualiai. Vieniems užtenka šeimos ar gydytojo psichiatro konsultacijų, kitiems reikia ilgalaikės psichologo ir socialinių darbuotojų paramos. „Priklausomybės priežastys daugialypės – biologinės, psichologinės ir socialinės, todėl ir gydymas turi atitikti medicininius, psichologinius ir socialinius paciento poreikius. Kadangi tai – lėtinė liga, reikalinga specialistų parama stiprinant motyvaciją keisti elgesį, reikalingas įvairių socialinių įgūdžių lavinimas, mokytis naudotis esama socialinės pagalbos sistema (darbinio perkvalifikavimo, tėvystės įgūdžių mokymo, smurto prevencijos, pacientų savipagalbos ir pan.). Kaip ir kitų susirgimų atveju, sėkmingo gydymo tikimybė didesnė, jei kreipiamasi anksčiau.“
Vilniaus priklausomybės ligų centras siūlo specializuotas antrinio lygio priklausomybių gydymo paslaugas: psichosocialinį gydymą – mėnesio trukmės „Minesotos“ programą stacionariai ir ambulatoriškai, taip pat 15 dienų trunkančią stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją, alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymą, atvejo vadybą. Šias paslaugas teikia įvairių sričių specialistai – gydytojai psichiatrai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, ergoterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai. Savivaldybėse už medicinos pagalbos teikimą ir atkryčių prevenciją atsakingi psichikos sveikatos centrai, kuriuose taip dirba specialistų komandos.
