Televizijos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson tapo donorinio motinos pieno banko ambasadore. Ji ragino vaikus auginančias motinas neišpilti nutraukto pieno, jeigu jo yra per daug, o atiduoti jį į banką.
Besilaukianti trečio vaiko žurnalistė pirmą kartą apie tokį banką sužinojo dar tada, kai gyveno su šeima užsienyje. Tuo metu Europos Sąjungos žemėlapyje be Lietuvos buvo tik Latvija ir Rumunija, kurios taip pat neturėjo tokio banko.
Žinoma kulinarinių knygų autorė prisipažino, kad augindama savo vaikus turėjo pasukti galvą, kur dėti pieno perteklių. Dalį pieno jai tekdavo išpilti, nors žinojo, kad pienas labai svarbus neišnešiotiems naujagimiams. Abu vaikus ji maitino krūtimi maždaug aštuonis devynis mėnesius.
Šio galvosūkio negalėjo išspręsti ir kitos moterys.
„Viena mano draugė amerikietė, auginusi savo kūdikį Lietuvoje, turėjo daug perteklinio pieno. Ji nežinojo, kam galėtų paaukoti. Tada ir aš nežinojau, ką jai patarti, o dabar žinočiau, kaip pasielgti“, – kalbėjo B.Nicholson.
Kulinarinių knygų autorė pažįsta ir tokių gimdyvių, kurios puola į depresiją vien dėl to, kad negali maitinti krūtimi savo kūdikio dėl medicininių priežasčių.
Tokiu atveju geriausia išeitis – pieno bankas. Nors jo kūrimas yra brangus, bet tai ekonomiškai naudingas žingsnis. Bankas remiasi ne tik moterų bendrystės idėja, bet ir šiuolaikinės medicinos galimybėmis, o tai reiškia, kad laimės mažiausi valstybės piliečiai.
Motinos pienas apsaugo nuo nutukimo
Atidarant banką, Vaikų ligoninė sulaukė daug svečių. Pasakodamas apie motinos pieno kelią nuo žmogaus donoro iki laboratorijos, Neonatologijos centro vadovas Arūnas Liubšys teigė, kad donorinis motinos pienas yra ne tik maistas, bet ir vaistas, taip pat geriausia alternatyva kūdikiui, jei biologinė vaiko motina negali maitinti kūdikio savo pienu.
Gydytojas A. Liubšys apgailestavo, kad internete vyksta nelegali prekyba donoriniu pienu. Jei tėvai perka tokį pieną savo vaikui, jie smarkiai rizikuoja. Tai nelegalu ir nesaugu.
Motinos pienas – geriausias maistas naujagimiui ir nė vienas mišinys, pagamintas iš karvės pieno, negali jo atstoti.
Yra žinoma, kad motinos pienu maitinami naujagimiai auga sveikesni. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokie žmonės pasižymi aukštesniu intelekto koeficientu, rečiau kenčia nuo alergijos, cukrinio diabeto, neturi padidinto kraujospūdžio.
Jeigu neišnešioti naujagimiai maitinami karvės pieno mišiniais, jie kur kas dažniau suserga tokia grėsminga liga kaip nekrozuojantis enterokolitas, kuris pažeidžia žarnyną.
„Mes turime skatinti idėją, kad visi naujagimiai gautų motinos pieno. Jeigu pieno neturi jo biologinė mama, tai gali būti kitos moters pienas“, – priminė gydytojas A.Liubšys.
Europoje jau veikia 212 donorinio motinos pieno bankai. Toks bankas nėra pastatas, kur būtų saugomi pinigai. Čia atliekama daug procedūrų. Donorė moteris yra ištiriama dėl galimų infekcijų, taip pat tiriamas jos pienas, atliekama biocheminė analizė, pavyzdžiui, ištiriama, kiek piene yra baltymų, riebalų.
Tada pienas pasterizuojamas, vėl ištiriamas, ar jame neliko bakterijų, virusų, vėliau pienas užšaldomas ir tik tada jis duodamas naujagimiui.
Prisiminta sena žindyvių tradicija
Kovo 8-osios proga buvo iškilmingai perkirpta juostelė ir paskelbta, kad Donorinio motinos pieno bankas pradėjo Vilniuje savo veiklą.
Geros nuotaikos ir sveikatos linkėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis priminė, kad Lietuvoje nuo seno gili tradicija žindyvėms dalintis pienu ir gelbėti tuos naujagimius, kurių motinos dėl įvairių priežasčių negali jų maitinti krūtimi.
„Dabar mes atsidūrėme greta tų šalių, kur tokią pagalbą gali teikti valstybė“, – džiaugėsi ministras A.Veryga.
Iškilmėse dalyvavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus prisipažino, kad kiekvieno medicinos centro atidarymas – tai proga pasidžiaugti visai Lietuvai.
„Medicinos pasaulyje mes padarėme dar vieną žingsnį į priekį, tai rodo medikų darbo vaisiai ir pasiekti rezultatai“, – tikino V.Adamkus.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas džiaugėsi, kad pieno banko steigimas ilgam neužtruko. Tokio centro atsiradimas prisideda ir prie ankstyvosios reabilitacijos, kuri būtina neišnešiotiems kūdikiams.
Vaikų ligoninėje dažnai su labdara apsilankanti profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė taip pat pasidalino savo išgyvenimais.
„Mūsų namuose buvo išnuomotas net šaldiklis, nes mūsų anūkė neturėjo, kur dėti savo pieno.
Jei dar taip atsitiktų, žinosime, kam perduoti motinos pieną, kad nereikėtų jo laikyti senelių namuose“, – tikino profesorė G.Ručytė-Landsbergienė.
