Vieno pagalbinio apvaisinimo ciklas porai siekia 2-2,5 tūkstančio eurų. Valstybė šiuo metu kompensuoja 470 eurų. Tai sudaro apie trečdalį paslaugos kainos – tokia tikrovė, su kuria susiduria jauni mokesčių mokėtojai, negalintys susilaukti vaikų.
Dar 70 proc. lėšų jiems reikia susirasti patiems, kad galėtų pradėti gydytis nuo nevaisingumo.
Šalyje vienintelė universiteto lygio sveikatos priežiūros įstaiga, kuri jau teikia kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas, tai – Vilniaus universiteto Santariškių klinikose duris atvėręs Santaros vaisingumo centras.
Ekskursija po šio centro patalpas atskleidė, kad tai – vienas moderniausių centrų, kuriuose laukiamos jaunos poros, svajojančios apie savo atžalas.
Už embrionų saugojimą – kasmet po 400- 600 eurų
Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė pripažino, kad tokio centro Lietuvoje jaunos poros laukė 15 metų. Tačiau ji neslėpė, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka šalyje gerokai nuvylė.
„Turime universitetinio lygio vaisingumo kliniką, čia taikomas kompleksinis požiūris į nevaisingumo gydymą. Tai ne tik pagalbinio apvaisinimo procedūros, bet ir galimybė užšaldyti lytines ląsteles ir embrionus.
Kita vertus, sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa turėtų kuo skubiau taisyti diskriminuojančias nuostatas ir išplėsti kompensavimo ribas“, – įsitikinusi R.Vyšniauskaitė.
Dar vienas trūkumas – Valstybinė ligonių kasa nenumatė galimybės kompensuoti embrionų ir lytinių ląstelių saugojimo paslaugų. Jei šeima ketina susilaukti vaiko po penkerių metų, ji turi turėti daug pinigų, pavyzdžiui, vien užšaldytų embrionų saugojimas kasmet gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų.
„Jei embrionai yra šeimos nuosavybė, vadinasi, pati šeima turi nutarti, kiek ilgai ji ketina šaldyti embrionus. Priešingu atveju, valstybė turi surasti „amžinų“ lėšų amžinam embrionų saugojimui“, – įsitikinusi R.Vyšniauskaitė.
Toks valstybės požiūris nėra naudingas nei visuomenei, nei kenčiančiai nuo nevaisingumo porai. R.Vyšniauskaitė tikino, kad tai neatitinka pasaulinės praktikos ir tarptautinių rekomendacijų, susijusių su užšaldytų embrionų saugojimu.
Lietuvoje kas penkta ar šešta šeima turi sunkumų susilaukti vaikų, bet šalyje iki šiol nėra kompensuojami vaistai, skirti gydyti nevaisingumą.
R.Vyšniauskaitė tikisi, kad ateityje situacija pagerės, kai šie medikamentai bus įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Žmonės ilgai laukė, kol bus Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Vaisingo amžiaus žmonės yra didžiausi mokesčių mokėtojai, manau, todėl valstybė neturi teisės nusigręžti nuo jų“, – sakė R.Vyšniauskaitė.
Vėžys neatima galimybės tapti biologiniu tėvu
Valstybės pagalbos susilaukti vaikų ypač tikisi jauni žmonės, susirgę vėžiu. Ši diagnozė nėra mirtinas nuosprendis. Susirgus kraujo vėžiu įmanoma pasveikti, bet neįmanoma išsaugoti sveikų lytinių ląstelių.
Tai priminė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius.
Per pastarąjį pusmetį vien šiame centre daugiau nei 20 jaunų vyrų, kuriems buvo nustatytas kraujo vėžys, pasinaudojo lytinių ląstelių banko paslaugomis. Tai jie padarė prieš pradedant chemoterapiją.
Profesorius L.Griškevičius teigė, kad kasmet mažiausiai 40-50 pacientų, sergančių kraujo vėžiu, pareiškia norą užsišaldyti spermą. Tiek jaunų vyrų būna vien jo vadovaujamame centre.
Į Santaros vaisingumo centrą taip pat gali kreiptis jauni pacientai ir iš Nacionalinio vėžio centro bei kitų gydymo įstaigų.
Anksčiau tokia galimybe naudodavosi kur kas mažiau pacientų. Dėl sunkios būklės jie nepajėgdavo vykti į privačią vaisingumo kliniką užsišaldyti lytinių ląstelių. Dar viena priežastis, dėl kurios jie atidėliodavo vizitą, tai pinigai, kurių jie neturėdavo.
Profesorius gynė vėžiu sergančias moteris
Šiuo metu šalyje onkologiniai pacientai gali užsišaldyti nemokamai lytines, tačiau tik tada, jei vėžiu susirgo vyras. Vyro lytinės ląstelės gali būti saugomos ir jam tai nieko nekainuos. Jei ši liga nustatyta moteriai ir ji norės išsaugoti savo lytines ląsteles, privalės susimokėti už paslaugas.
Tokia situacija susidarė dėl medicininės priežasties – išsaugoti vyro lytines ląsteles kainuoja nedaug.
Tuo tarpu tokį norą išsakiusiai moteriai skiriama kur kas sudėtingesnė procedūra – reikia leisti hormonus, stimuliuoti kiaušialąstes, tai trunka mažiausiai kelias savaites, tada būtina atlikti chirurginę intervenciją.
Ligoninė negali mokėti už šias paslaugas iš savo biudžeto, todėl pacientė turi susimokėti pati.
„Tokia tvarka – tai diskriminacijos požymis, nes susirgus ta pačia onkologine liga vyrui ir moteriai, iš esmės skiriasi valstybės taktika.
Onkologinėms pacientėms turėtų būti kompensuojami bent jau vaistai, stimuliuojantys kiaušialąstes“, – įsitikinęs profesorius L.Griškevičius.
Laiku nepadėjus jauniems žmonėms išsaugoti vaisingumo, vėliau prireiks lytinių ląstelių donoro paslaugų, nes įveikę vėžį jie nebeturės savo lytinių ląstelių.
Tai valstybei dar brangiau kainuos, todėl norėdami išvengti nepagrįstų išlaidų politikai turėtų suteikti galimybę onkologiniams ligoniams vėliau tapti tėvais.
