Nustatyta, kad šis įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1 d., taip pat parengta jo įgyvendinimo tvarka, tačiau realiai įstatymas dar nepradėjo veikti. Dėl to vasario 2 dieną, ketvirtadienį, Seime vyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės spaudos konferencija „Kada realiai pradės veikti Pagalbinio apvaisinimo įstatymas?“.
Ligoninės nespėjo pasiruošti
Nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigaliojo jau nuo šių metų sausio 1 d., realiai tokios paslaugos Lietuvoje dar nėra teikiamos. Pati svariausia priežastis, kodėl pacientai vis dar negali sulaukti pagalbos, yra ta, kad kol kas šalyje nėra įstaigos, turinčios šias paslaugas teikti įgaliojančią licenciją.
R.Šalaševičiūtė patvirtino, kad šiuo metu dėl įstatymo įsigaliojimo kilusi sumaištis, tačiau ramino, jog pamažu einama teisinga linkme ir jau balandžio mėnesį pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios įstaigos turėtų atverti duris.
„Nieko keista, kad kol kas šioje srityje sumaištis. Priimtas labai svarbus įstatymas ir vis dar yra priimami poįstatyminiai aktai, kurie užtvirtina įstatymo įsigaliojimą bei sklandų jo funkcionavimą. Žinoma, suklydome įstatymo įsigaliojimui palikdami tokius trumpus terminus.
Taip pat nėra išspręstas kompensuojamųjų medikamentų klausimas, o gydymo įstaigos, kurios gali atlikti pagalbinį apvaisinimą, kol kas dar neturi licencijų teikti šias paslaugas. Taigi, nors įstatymas galioja, įstaigos, kuri tokias paslaugas teiktų, kol kas Lietuvoje nėra“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Motinos ir sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė tikino, kad įstaigų pasirengimas vyksta sklandžiai.
„SAM savo užduotį įvykdė – visi reikalingi teisės aktai buvo parengti iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos. Nepaisant to, teisės aktai, kurie susiję su naujos gyvybės pradėjimu bei asmens sveikata, turi būti labai atsakingai parengti, todėl nekeista, kad šis procesas užima kiek daugiau laiko, nei buvo numatyta.
Procesas greitai nevyksta dar ir todėl, kad atsirado tokių naujovių kaip asmens lytinių ląstelių bankų veikla. Ji iki šiol nebuvo reglamentuota. Tad dabar pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios įmonės turės suteikti ir lytinių ląstelių bankų paslaugas.
Tam kad įstaigos pasiruoštų, reikalingas ir atitinkamas laikotarpis. Šiuo metu pasirengimo procedūros yra vykdomos pagal SAM suteiktus terminus, kurių trukmė yra trys mėnesiai, tad tikimasi, kad iki balandžio mėnesio visos paraiškas licencijai pateikusios įstaigos pradės teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Be to, nauja ir tai, kad atsiradus įstatymui atsirado galimybė gauti kompensacijas iš pagrindinio privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – sakė ji.
Paslaugas teiks bent penkios įmonės
Šiuo metu paraiškas gauti licencijas yra pateikusios 5 įstaigos. Tai VUL Santariškių klinikos, taip pat Vilniuje esanti klinika „Kardiolita“ bei privati Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, Lietuvos, Izraelio ir JAV vaisingumo klinika ir Klaipėdoje įsikūręs sveikatingumo centras „Jolsana“.
„Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi teikti licencijuotas specialistas licencijuotoje įstaigoje. Kadangi Lietuvoje atsirado dvi naujos paslaugos, pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių bankų, kurioms abiem reikia atnaujintų licencijų.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad šiuo metu priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas kelia daug aukštesnius reikalavimus ir net penkios įmonės jau yra pateikusios paraiškas gauti šias dvi licencijas. Įvertinus įstaigas kol kas buvo rasta trūkumų, kurie nesunkiai ištaisomi.
Nepaisant to, kol jų yra, licencijų suteikti negalime. Šiuo metu suteiktas 90 dienų pasiruošimo terminas, taigi, jeigu viskas atitiks reikalavimus, balandžio mėnesį visos minėtos įstaigos turėtų gauti leidimus teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas“, – kalbėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė.
Kompensavimui skirti 3 mln. eurų
Pasak Valstybinių ligonių kasų (VLK) prie SAM Informacinių technologijų departamento laikinojo direktoriaus Aurimo Baliukevičiaus, nevaisingumo gydymui yra numatyti 3 mln. eurų, kurie turėtų padengti ne tik pačias apvaisinimo procedūras, bet ir medikamentus bei reikalingus tyrimus.
„Yra numatyti tris milijonai eurų Pagalbinio apvaisinimo procedūroms, reikalingiems tyrimams bei stimuliuojantiems vaistams kompensuoti. Kompensavimas pradės veikti tuomet, kai tik įstaigos gaus licencijas, bus galima pradėti bendradarbiauti. Ligonių kasa pasiruošusi kompensuoti.
Tie, kurie turi siuntimus į užsienį, taip pat sulauks visiško arba dalinio finansavimo, priklausomai nuo užsienio valstybėje nustatytų įkainių. Jeigu paslauga kitoje šalyje kainuos brangiau, skirtumą savo lėšomis turėtų padengti pats pacientas“, – sakė A.Baliukevičius.
Pasirengimas ne toks sklandus, kaip teigia SAM
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Eglė Drejerienė kritikos dėl naujojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo negailėjo. Specialistės teigimu, neteisinga yra sakyti, kad Lietuvos klinikose pasirengimas vyksta sklandžiai, ypač kai tai reikalauja didelių pasikeitimų bei itin didelių investicijų.
„Norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu vis dar yra iššūkių, su kuriais susiduria tiek besiruošiančios įstaigos, tiek medikai bei pacientai. Terminai, skirti pasirengti, yra suspausti ir trumpi, todėl visos medicinos įstaigos susiduria su rimtais iššūkiais ir problemomis. Reikalavimai pasikeitė ne nežymiai, o tikrai stipriai.
Reikalingos reikšmingos investicijos ne tik į patalpas, bet ir atnaujinant, įsigyjant aparatūrą. Visas medicinos personalas, kuris dirbs su pagalbiniu apvaisinimu ar lytinių ląstelių banku, irgi turi turėti atitinkamas licencijas, leidžiančias vykdyti tokią veiklą, o jų gavimas taip pat užtrunka“, – kalbėjo E.Drejerienė.
Numatytas finansavimas padengs tik 30 proc. įkainių
VLK numatytas paslaugos finansavimas, deja, visiškai neatitiko nevaisingumą besigydančių porų lūkesčių. Pasak specialisčių, numatyti paslaugų įkainiai smarkiai neatitinka realybės ir naudos pacientams iš jų bus mažai.
„Numatyti itin žemi paslaugų įkainiai visiškai neatitinka tikrovės. Jie atitinka tik paslaugų savikainą. Atrodo, kad suskaičiuotos tik techninės priemonės, o ne tai, kiek investicijų reikalauja šios procedūros, nes iš numatyto finansavimo akivaizdu, kad nenumatyta kompensuoti nei paslaugas teikiančio personalo atlyginimų, nei aparatūros. Ši finansinė atsakomybė teks besigydančioms poroms.
Dar viena problema yra medikamentų kompensavimas. Gydymui reikalingi vaistai kainuoja dvigubai arba trigubai daugiau, nei VLK numačiusi skirti lėšų. Taigi, finansinė šios situacijos išraiška yra visiškai neaiški, tad kyla klausimas, ar kas nors iš viso skaičiavo šias išlaidas, nes praktika visiškai neatitinka tikrovės“, – įstatymą kritikavo E.Drejerienė.
Specialistei antrino Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė. Jos teigimu, priimtas įstatymas visiškai nepateisina lūkesčių.
„Parengtas įstatymas yra neišbaigtas, diskriminuojantis tam tikras grupes asmenų ir visai neatitinkantis lūkesčių. Galima pradėti nuo to, kad kompensuojama tik labai maža dalis procedūros, o net apie 70 proc. sumos lieka patiems pacientams.
Nenustatyti terminai, kada ir kokie medikamentai bus kompensuojami, nenustatytos datos, kada bus pradėtos vykdyti šios programos, kadangi nevaisingumą besigydantiems asmenims kiekvienas mėnuo yra be galo svarbus, nes reprodukcinės sistemos sveikata tikrai ne gerėja.
Taip pat nuspręsta embrionus šaldyti neribotą laiką. Buvo kalbama, kad šios išlaidos bus padengtos, o jeigu norima, kad jas sumokėtų pacientai, jiems turėtų būti palikta teisė spręsti, kiek laiko ir kiek embrionų jie nori laikyti užšaldę. Kol kas visiškai neaišku, kam teks ši finansinė atsakomybė.
Taip pat neapmokamos net minimalios lytinių ląstelių donorystės sąnaudos. Jei vyrams tai ir būtų nesudėtinga, moterų situacija kitokia – mėnesį trunkantis pasiruošimas donorystei ir visiškos nejautros metu atliekama apunkcija tikrai nevilios nė vienos moters, net ir norinčios sutikti atiduoti savo lytines ląsteles.
Pagalbinio apvaisinimo kaina kaimyninėse šalyse yra 1200 eurų, o Lietuva tam skiria 471 eurą. Tai tik procedūros kaina, neįskaitant medikamentų. Paprastai tai sudaro apie 50 proc. visos kainos, tad bendra pagalbinio apvaisinimo procedūra reikalauja 2000 eurų, o Lietuva tam skiria mažiau nei ketvirtadalį šios sumos“, – kritikos negailėjo R.Vyšniauskaitė.
Diskriminuojamos šeimos
Pasak R.Vyšniauskaitės, priimtas įstatymas ne tik nepateisino lūkesčių, bet ir diskriminuoja šeimas, kurios taip pat turėtų gauti valstybės paramą gydant nevaisingumą.
„Pirmiausia valstybė kompensuoja du gydymo ciklus. Iš tiesų ciklas turėtų būti laikomas tokiu tada, kai embrionas perkeliamas į moters gimdą, o ne tuomet, kai paimamos apvaisinti netinkamos kiaušialąstės, su kuriomis nieko daugiau padaryti nėra įmanoma. Deja, net ir tokia situacija laikoma ciklu.
Taip pat diskriminuojami asmenys, kenčiantys nuo antrinio nevaisingumo, kai po vieną biologinį vaiką turinčios šeimos neturi teisės į pagalbą, kurią kompensuotų valstybė. Juk dėl tam tikrų priežasčių nevaisingumas atsiranda ir vieną ar du vaikus turinčioms šeimoms, tad kodėl nuo jų nusisukama?
Be to, visiškai ignoruojami onkologinėmis ligomis sergančių pacientų interesai. Negana to, kad jie ir taip patiria likimo kirtį sirgti sunkia liga, jie negauna valstybės paramos išsaugoti lytines ląsteles tam, kad baigus gydymą galėtų susilaukti vaikų. Tai jei jau norime padėti visiems, tai ir padėkime visiems, o ne skirstykime į grupes, kas gaus pagalbą, o kas ne“, – rėžė specialistė.
R.Šalaševičiūtė teigė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. turinčioje įsigalioti įstatymo pataisoje dėl prenatalinio įvaikinimo yra keliamas ir amžinojo šaldymo išlaidų kompensavimo klausimas. Deja, kol kas neaišku, ar šis prašymas bus patvirtintas, taip pat nenumatyta, kaip dėl amžinojo šaldymo bus elgiamasi šiemet.
