Žiaurius nusikaltėlius tramdančių darbuotojų kančios arti pabaigos

2017 m. sausio 24 d. 19:04
Lina Rušėnienė, www.pansklautas.lt
Teismuose įrodę, kad už pavojingas darbo sąlygas turi gauti priedus, 29 Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarai sulaukė sekėjų bangos. Vienas po kito darbuotojai ėjo pas atkakliąją profsąjungos lyderę ir maldavo padėti. Šioji neatsisakė – dviem šimtams darbuotojų ji išrūpino naudingą taikos sutartį, o 74 laukia galutinio teismo žodžio.
Daugiau nuotraukų (3)
Rokiškio psichiatrijos ligoninė – toji garsioji įstaiga, kurioje priverstinai gydomi labai sunkius nusikaltimus padarę asmenys.
Su sanitarais – ir slaugytojos
Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarai dirba pavojingomis sąlygomis ir už tai priklauso priedai prie atlyginimo. Šią tiesą jie jau įrodė teismuose prieš trejus metus.
Bet sanitarus į teismą sėkmingai vedusi profsąjungos pirmininkė Stanislava Kondraškienė atokvėpio vis dar neturi.
Dabar jos komanda laukia jau antros tokios pat bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame Teisme datos. Tik šįkart – ne vien sanitarai, bet ir slaugytojos siekia prisiteisti priedus už pavojingas darbo sąlygas. Skiriasi ir terminas bei sumos – per pirmą bylinėjimąsi neišmokėti priedai buvo skaičiuoti už trejus metus, o dabar – už dešimt.
Jau rašėme, kad 29 Psichiatrijos ligoninės sanitarai teismuose išsikovojo jiems nemokėtus priedus už pavojingas darbo sąlygas. Jie prisiteisė 344 tūkst. litų, maždaug po 17,5 tūkst. litų kiekvienam.
Tuomet bylinėtis ryžosi tik patys drąsiausi ir atkakliausi. Daugelis darbuotojų abejojo, ar pavyks
teismuose įrodyti savo tiesą, ir nenorėjo pyktis su valdžia, bijojo keršto ir sankcijų.
Kiti netikėjo, kad ligoninės valdžia taip akiplėšiškai meluotų, jog mokama tiek, kiek ir priklauso.
Pergalė įkvėpė ir kitus
Kai sanitarai po jiems palankaus Aukščiausiojo Teismo verdikto triumfavo, kiti darbuotojai suprato, kad priedai visiems priklauso. Todėl ėmė prašyti S.Kondraškienę pagelbėti teismuose ir jiems.
„Atstovauti teismuose sutikau 42 sanitarams ir 32 slaugytojams, bet besikreipiančiųjų banga vis kilo“, – pasakojo S.Kondraškienė.
Skaičius gerokai perkopė šiuos 74 darbuotojus, ir S.Kondraškienė suvokė, kad reikėtų kelti dar vieną, jau trečią, bylą.
Todėl pirmiausia, kad to išvengtų, moteris pasiūlė ligoninės direktoriui Algimantui Liausėdui su darbuotojais sudaryti taikos sutartį.
„Direktorius mane tebelaiko kvailele. Jis pasišaipė, ar aš žinau, kas yra toji taikos sutartis. Atsakiau jam, kad tikrai žinau, o kai parašysiu dokumentą, tai sužinos ir jis“, – pasakojo S.Kondraškienė.
Pasispyriojęs A.Liausėdas vis dėlto sutiko su taikos sutartimi, bet sutiko sumokėti už trejus metus, be delspinigių ir ne iš karto.
Maždaug 200 ligoninės darbuotojų iki kitų metų turėtų atgauti apytiksliai po 1,5 tūkst. eurų jiems neišmokėtų priedų. Visa suma – apie 300 tūkst. eurų.
Neabejoja, kad laimės
S.Kondraškienės vedami 74 darbuotojai sėkmingai įveikė Rokiškio apylinkės teismo barjerą, praėjusių metų pabaigoje sulaukė ir Panevėžio apygardos teismo jiems palankaus sprendimo.
Panevėžyje sumos netgi padidėjo, nes neišmokėti priedai buvo priskaičiuoti ir ligoninėje nebedirbantiems sanitarams bei slaugytojoms.
Anksčiau nesibylinėjusios slaugytojos, Panevėžio apygardos teismo sprendimu, turėtų gauti beveik 108 tūkst. eurų, neskaičiuojant delspinigių.
Sanitarų prisiteista suma mažesnė – beveik 67 tūkst. eurų be delspinigių, nes dalis jų dalyvavo pirmuosiuose teismuose ir jau gavo neišmokėtus priedus už trejus metus.
S.Kondraškienė sakė neabejojanti, kad ligoninės darbuotojus palaikys ir Aukščiausiasis Teismas, nes byla analogiška pirmajai bylai.
Bet patys sanitarai ir slaugytojos bijo pasirodyti teismo posėdžiuose, nes iki šiol ligoninės valdžia juos persekiojanti.
Saugojamų dokumentų prireikia
„Karas nebuvo lengvas. Teismuose ligoninės atstovai ir vėl bandė įrodinėti, kad darbo sąlygos nėra pavojingos. Toks užsispyrimas jau juokingas“, – kalbėjo S.Kondraškienė.
Ir pirmą kartą bylinėdamiesi, ir dabar darbuotojai samdė sostinėje dirbantį rokiškietį advokatą Justą Vilį. Jis yra rajono tarybos nario, socialdemokrato, buvusio rajono mero Vytauto Vilio sūnus.
Bet ir S.Kondraškienė pati darbavosi iš peties – dokumentai advokatą pasiekė per ją.
„Iš darbo Psichiatrijos ligoninėje išėjau prieš šešerius metus, bet darbo su teismais turiu neką mažiau“, – juokėsi S.Kondraškienė.
Dokumentų ji prikaupusi gal dešimt didelių dėžių. Ketino sukūrenti, bet išvežė ir padėjo garaže. Ir apdairiai padarė – kai kurių prireikia.
Kai teisme pateikia kokį seną dokumentą, ligoninės atstovai stebisi, iš kurgi jį ištraukė. O S.Kondraškienė viską saugojo, visi raštai – su antspaudais.
Todėl ji galėjo palyginti rizikos vertinimo išvadas – darytas prieš pirmą bylą ir pateiktas prieš antrą.
„Ir pamačiau, kad dokumentai – tie patys, o pateikti kaip nauji, tik norint apsukti teisėjams galvas“, – tikino S.Kondraškienė.
Pavojus visada šalia
Jau esame rašę apie tai, kokiomis pavojingomis sąlygomis dirba sanitarai ir slaugytojos Psichiatrijos ligoninėje.
„Įsivaizduokite: du policininkai atveža sunkų ligonį su antrankiais ir perduoda jį ligoninės darbuotojai – smulkiai moterėlei. Pareigūnams pavojų kelia, bet mums – ne?“ – tuomet stebėjosi S.Kondraškienė.
Nesilankiusiems sunkiausių ligonių skyriuje žmonėms neįmanoma įsivaizduoti jo darbo specifikos: neaišku, kada ligonis taps agresyvus ir tave užpuls iš nugaros. Pasitaiko, kad apdrasko, smaugia. Vyrai nuo poalkoholinio sindromo kažką mato, girdi balsus – nežinai, kas vyksta jų galvose. Šizofrenikai neatpažįsta net savų žmonių, negali numatyti jų elgesio.
„Senieji darbuotojai išmoksta išvengti tokių kritinių situacijų, bet pavojus visada šalia“, – pasakojo S.Kondraškienė.
Nepakaltinamu pripažintas ligonis peiliu yra perrėžęs gydytojui gerklę, kai šis vos tik pasisuko nugara. Medikas išliko gyvas, bet jam buvo susiūtas gilus kaklo raumenų pjūvis.
Labai nepasisekė bailiausiems
S.Kondraškienė pasakojo, kad neaiškumai prasidėjo keliant minimalų atlygį, nes nuo jo tiesiogiai priklauso priedų dydis – 30 procentų. Kylant atlygiui, priedai turėjo irgi didėti.
Bet priedai mokami kartu su atlygiu. Suprasti, kiek darbuotojui mokama algos ir kiek priedo, darbuotojams tapo per sudėtinga.
Direktorius A.Liausėdas tikindavo, kad algos mokamos sąžiningai.
S.Kondraškienė reikalavo mokėti atskirai atlygį ir priedą, nes įtarinėjo, kad direktorius meluoja.
Tai įrodyti jai pavyko tik per teismus.
Labiausiai nukentėjo tie darbuotojai, kurie teismui prieš trejus metus buvo padavę pareiškimus, bet juos atsiėmė. Tuo pačiu klausimu kreiptis dar kartą – negalima.
Paklausta, kodėl, jos nuomone, ligoninė ir vėl eikvoja lėšas bylinėjimuisi dėl tų pačių dalykų, S.Kondraškienė šyptelėjo: „Negi iš savos kišenės. O jiems kas?“
Migloje regi gelbėjančią senatį
Ligoninės direktorius A.Liausėdas ne tik nepripažįsta savo kaltės, bet dar ir kaltina besibylinėjančius darbuotojus. Esą šiems nesvarbi įstaigos ateitis.
„Bylinėjasi tie, kurie rengiasi išeiti į pensiją. Jiems terūpi pasiimti išmoką, o kaip ligoninės toliau gyvuos – jiems visiškai tas pats“, – išvedžiojo A.Liausėdas.
Paklaustas, kodėl dėl analogiškos pirmajai bylos, kurią triuškinamai darbuotojams prakišo, vėl eina iki pat Aukščiausiojo Teismo, A.Liausėdas aiškino, kad tai nėra tokia pat byla. Direktorius tikino, kad dabar turi būti taikomas senaties terminas.
Tai kodėl gi Rokiškio ir Panevėžio teisėjai jos nepaisė? A.Liausėdas tikino to nesuprantantis.
„Viską turime daryti iki galo, išnaudoti visas galimybes“, – kalbėjo jis.
Algų pinigai – priedams
A.Liausėdas tvirtino, kad teismo priteisti pinigai už neišmokėtus priedus imami iš įstaigos atlyginimo fondo.
Respublikinės reikšmės pavaldumo ligoninė gavo pinigų su ministerijos rekomendacija didinti darbuotojams algas 8 procentais. Bet Psichiatrijos ligoninės darbuotojams atlygis pakilo perpus mažiau – 4 procentais, nes lėšos buvo panaudotos priteistiesiems priedams.
Paklaustas, ar už tai negavo iš ministerijos nei pylos, nei nuobaudų, A.Liausėdas stebėjosi, už ką gi jį galima būtų barti?
Kiek įstaiga turi pinigų, tiek darbuotojams ir mokanti, nesvarbu, kaip juos pavadinsi – priedais ar atlyginimu.
„Gerai, priteisė – priedus mokame, o būtume pakėlę atlyginimus“, – ramiu tonu dėstė direktorius.
Ligoninės administracija darbuotojus ne persekiojanti, o reikalaujanti atlikti savo pareigas.
Nėra čia ko aikštytis
Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis į šį reikalą nesikiša, nes ligoninė – ne rajoninio pavaldumo.
Vis dėlto meras džiaugėsi, kad darbuotojai sugebėjo įrodyti tiesą ir prisiteisti jiems priklausančius priedus.
A.Vagonis stebėjosi, kad A.Liausėdas vis viena laikosi savo nuomonės.
„Neetiška komentuoti teismo sprendimų, nesvarbu, jie tau patinka ar nepatinka. Jei teismas priteisė išmokėti priedus, nėra ko aikštytis“, – sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.