„Ko gero, „valstiečiai“ atsikvošėjo ir suprato, kad nebegalima daugiau laukti. Juk Lietuvoje šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 50 tūkst. nevaisingų porų. Įstatymas liko toks, kokį buvo priėmęs praėjusios kadencijos Seimas.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros bus kompensuojamos ir bus galima sukurti tiek embrionų, kiek jų norės kūdikio susilaukti norinti šeima ir kiek jų rekomenduos medikai“, – žiniasklaidai dar prieš Naujuosius kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.
Tačiau ramiai atsikvėpti nevaisingos poros dar negali, mat pavasarį bus grįžtama prie skandalingųjų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, galinčių įteisinti amžiną embrionų šaldymą, dėl kurio lieka daug neatsakytų klausimų.
Be to, numatyta kompensuojama pagalbinio apvaisinimo kaina neužtikrins, kad visos šeimos susilauks išsvajoto kūdikio. O nuo sausio 1 dienos įsigaliojus liberaliosioms įstatymo pataisoms paslaugų prieinamumas pacientams dar nėra garantuotas, nes ne visos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos spėjo pasiruošti.
Apsaugos nuo medicininio turizmo
Valstybinė ligonių kasa apskaičiavo, kad vienas pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklas vidutiniškai kainuos apie 800 Eur. Tačiau ši kaina – be kiaušidžių stimuliacijai naudojamų vaistų kainos. Numatoma, kad PSDF lėšomis bus apmokami ne daugiau kaip du gydymo ciklai.
Deja, ne kiekvienai šeimai dviejų ciklų pakanka, tačiau, specialistų teigimu, tai vis tiek būtų didžiulė pagalba nevaisingoms šeimoms.
Vaisingumo asociacijos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė įsitikinusi, kad tai ne tik padėtų susilaukti vaiko, bet ir apsaugotų Lietuvos piliečius nuo nereikalingų pavojų, kylančių dėl medicininio turizmo.
„Siekdamos pigesnės medicininės pagalbos pastoti šeimos ryžtasi kelionėms į svečias šalis, kuriose gali tykoti įvairūs pavojai. Pavyzdžiui, neretai žmonės vyksta į Izraelį ir Turkiją, kurioje, ne paslaptis, šiuo metu yra neramu, tačiau jose siūlomos pažangesnės technologijos.
Taip elgiasi labiau pasiturinčios, kelionės išlaidas galinčios padengti šeimos. Na, o juk mūsų medikai taip pat yra pajėgūs suteikti aukštos kokybės medicininę pagalbą, tad valstybės finansavimas ją padarytų prieinamą ir mažiau pasiturinčioms, vaikelio susilaukti norinčioms, tačiau neturinčioms lėšų net pabandyti šeimoms.
Reikia manyti, kad tinkamai paruošus Lietuvos gydytojus ir šias paslaugas pradėjus teikti valstybinėse ligoninėse dviejų procedūrų apmokėjimas būtų iš tikrųjų didžiulė pagalba. Galbūt tokia investicija į technologijas sugrąžintų keliaujančius ir svečiose šalyse pagalbos ieškančius žmones.“
Valstybės skiriamų lėšų gali ir nepakakti
Pakalbinta LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė teigė, jog kiekvienos poros atvejis yra labai individualus, todėl sunku spręsti, ar dviejų gydymo ciklų užteks, kad moteris pastotų.
„Kiekviena pora susiduria su kitokios kilmės problemomis, todėl vieno bendro sprendimo negali būti. Taip pat negalima pasakyti, kiek gydymo ciklų prireiks tam tikrai porai. Viena kūdikio susilaukia iš karto, o kitai gali prireikti ir keturių, penkių gydymo ciklų.
Tad, žinoma, ne visiems valstybės finansuojamų dviejų gydymo ciklų pakaks, bet tai jau yra didžiulis žingsnis į priekį, palengvinantis visų nevaisingų šeimų dalią, taip pat ir tų, kurios anksčiau neturėjo galimybės net ir išbandyti šio gydymo.“
Įstatymo pataisoms pritarė ir ekspertai
2016 m. gruodžio mėnesį buvo atliktas nepriklausomas ekspertinis tyrimas, kurio metu „valstiečių“ pasiūlytas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas vertino VU bei LSMU pasiūlyti ekspertai.
VU pasiūlė profesorių Waldemaro Kuczynskio ir Valentino Mikelėno kandidatūras, o Kaune liberalesnes Pagalbinio apvaisinimo pataisas vertino ir joms pritarė LSMU medikės – profesorės R.J.Nadišauskienė ir Angelija Valančiūtė bei Jolita Palubinskienė ir Eglė Drejerienė.
Pasak R.Vyšniauskaitės, tokia įstatymo pataisa, leidžianti neriboti sukuriamų ir implantuojamų embrionų skaičiaus, užtikrina didesnę galimybę moteriai pastoti. Ji tikino, kad tai turėtų būti medikų bei kiekvienos šeimos reikalas, kai gydymo metodas yra parenkamas individualiai, o ne pagal visuotinai numatytas normas.
„Kiekvienos šeimos situacija yra vis kitokia, todėl reikia taikyti ir skirtingą gydymo metodą. Tai, koks gydymo būdas turi būti, sprendžia savo sritį išmanantys medikai, o ne Seimo nariai. Taip pat reikia nepamiršti, kad ne veltui ekspertai papeikė anksčiau pasiūlytą embrionų skaičiaus ribojimą.
Manau, labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į tokią specialistų nuomonę. Tik neramu, kad jų išvados nebūtų tendencingai perskaitytos, viską pakreipiant norima linkme, kaip kai kurie asmenys pastaruoju metu yra linkę daryti“, – kritikos negailėjo Vaisingumo asociacijos pirmininkė.
Amžinasis embrionų šaldymas kelia abejonių
Netrukus bus grįžtama prie amžinojo embrionų šaldymo klausimo. Jis būtų privalomas uždraudus sukurtų embrionų naikinimą. Vis dėlto tai kelia įvairių klausimų, o vienas jų – kokia nauda amžinai laikyti ir kam bus panaudoti šie sukurti embrionai?
„Poros iš embrionų nori susilaukti savo biologinių vaikų, o ne juos laikyti užšaldytus, tad amžinasis šaldymas taip pat nėra atsakymas. Juk akivaizdu, kad sėkmingai pastojusios ir atžalos susilaukusios poros greičiausiai nebebūtų suinteresuotos laikyti užšaldytų visų sukurtų embrionų.
Taip pat kol kas sunku komentuoti šio proceso kainą, bet paslaugos išlaidos būtų padengiamos valstybės. Vis dėlto kyla klausimas, kam to išvis reikia?
Žinoma, galbūt būtų galima juos panaudoti embrionų donorystei ir taip padėti sunkumų dėl apvaisinimo patiriančioms šeimoms. Vis dėlto visa tai dar reikia aptarti, nuspręsti, kas bus daroma su embrionais, kurie taip ir liks nepanaudoti“, – svarstė R.Vyšniauskaitė.
Pasiūlymu sukurtus embrionus šaldyti neribotą laiką abejojo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Embrionų saugojimas amžinai valstybės sąskaita atsieitų nemenkus pinigus. Be to, kur reikėtų juos saugoti? Tam, matyt, reikėtų irgi didelių išlaidų. Patyrę medikai sako, kad užšaldytus embrionus verta saugoti ne ilgiau nei penkerius metus. Svarbiausia, mano galva, kad būtų užkirstas kelias prekybai embrionais. Visa kita tame įstatyme, man atrodo, yra gerai“, – žiniasklaidai yra sakęs jis.
Šiuo metu galima remtis tik privačių medicinos centrų pateikiamomis kainomis. Vienur embrionų šaldymas atsieina 580 eurų pusmečiui, kitur 350 eurų – metams. Kokiomis sąlygomis, tiksliau, už kiek, embrionus šaldytų valstybė – nežinia. O gal šią piniginę naštą būtų įpareigoti visą gyvenimą nešti nevaisingumo problemų turintys tėvai? O kas nutiktų po jų mirties? Lieka labai daug neatsakytų klausimų, tad su nekantrumu laukiame naujų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų svarstymų ir, žinoma, atsakymų.
Ne visos įstaigos spėjo pasiruošti
Taigi ramiai atsikvėpti nevaisingos poros dar negali, o šiandien jau įsigaliojus liberaliosioms įstatymo pataisoms paslaugų prieinamumas pacientams nėra garantuotas, mat valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms dar šiek tiek stinga pasiruošimo.
Visos įstaigos turi iš naujo pereiti akreditaciją, nes gruodžio viduryje pasikeitė tvarka ir reikalavimai. Pasikeitė ir reikalavimai specialistų kvalifikacijai. Per tokį trumpą laiką ne visos įstaigos spėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus, o ligonių kasos be jų negali apmokėti gydymo paslaugų.
Profesorė R.J.Nadišauskienė pripažino, kad kol kas LSMU klinika yra pasiruošusi tik priimti pacientus ir atlikti reikalingą ištyrimą, tačiau pradėti gydymo dar negali. Pasak jos, to greičiausiai reikės palaukti iki vasaros.
„Šiuo metu daroma viskas, kad klinika būtų tinkamai pasiruošusi priimti ir gydyti problemą susilaukti vaikų turinčias poras, tačiau kol kas dar neturime galimybės suteikti visavertį gydymą. Tam reikia suburti reikiamą specialistų komandą, tinkamai paruošti patalpas, įsigyti technologijas.
Manau, jog mūsų medikų pasirengimo lygis yra iš tiesų aukštas, todėl būtų nenuostabu, jei per porą metų pasiektume ir labiau medicinoje pažengusių valstybių lygį“, – kalbėjo profesorė R.J.Nadišauskienė.
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ryšių su visuomene atstovė Gitana Letukienė akcentavo, kad pasiekta finišo tiesioji ir iki paslaugų teikimo trūksta visai nedaug.
„VUL Santariškių klinikos jau yra pasiruošusios suteikti paslaugas nevaisingoms poroms, taip pat turi ir procedūroms teikti reikalingą higienos pasą. Nors VUL Santariškių klinikose 2016 m. vasario mėnesį buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras, šiuo metu dėl pasikeitusios įstatymo formuluotės yra laukiama licencijos patvirtinimo.
Tačiau, galima sakyti, esame jau finišo tiesiojoje ir nevaisingos poros netrukus galės vėl kreiptis ir sulaukti atitinkamo gydymo“, – sakė ji.
