Kas yra apvaisinimas mėgintuvėlyje?
Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro,
kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o
mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters
gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė
Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros
pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.
Kokia situacija Lietuvoje ir kodėl siūlomas įstatymas?
Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose
klinikose. Ji menkai reglamentuojama, kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir
nėra finansuojama valstybės. Priėmus įstatymą, nevaisingos poros
sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi
įstatyme įvesti ribojimai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50
tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje
gimsta apie tūkstantį vaikų.
Kas kelia daugiausia diskusijų?
Didžiausias diskusijas kelia tai, ar embrionai turi būti saugomi
kaip žmogaus gyvybė. Kritikai sako, kad su pagarbos žmogaus gyvybei
principu nesuderinami neribotas embrionų kūrimas, neribotas jų
šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų
atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu
„netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas. Kai
kurie politikai ir medikai sako, kad etines problemas išsprendžia
nauja technologija šaldyti ne embrionus, o kiaušialąstes.
Liberalesnio reglamentavo šalininkai sako, kad reikalavimas visus
embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo
riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Jų
teigimu, nesant įstatymo, turtingesnės šeimos rinksis pagalbinio
apvaisinimo procedūras užsienyje, o neturtingos ir toliau negalės
susilaukti vaikų.
Antras svarbus klausimas yra susijęs su lytinių ląstelių –
spermos ir kiaušialąsčių – donoryste. Kritikai sako, kad
anoniminė donorystė atima vaikų teisę žinoti savo tėvus.
Šalininkai teigia, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra
vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams
pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia
reprodukcinę sistemą.
Kaip keitėsi pasiūlymai?
2016 metų birželio konservatyvi versija:
embrionų skaičius ribojamas – jų sukuriama tiek, kiek vienu
metu bus perkelta į moters organizmą, draudžiamas embrionų
šaldymas;
negalima išankstinė embriono diagnostika;
draudžiama lytinių ląstelių donorystė.
2016 metų rugsėjo liberali versija:
embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas,
o dėl jų naikinimo ir naudojimo spręstų sveikatos apsaugos
ministras;
leidžiama išankstinė embriono diagnostika;
lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar
partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika
perduoti pavojingą ligą.
Pirminis „valstiečių“ pasiūlymas:
embrionų skaičius ribojimas – jų sukuriama tiek, kiek vienu
metu bus perkelta į moters organizmą, įstatymu draudžiama
embrionų atranka, draudžiamas embrionų šaldymas, išvežimas iš
Lietuvos;
negalima išankstinė embriono diagnostika;
lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar
partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika
perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali
sužinoti donorų tapatybę.
Naujas „valstiečių“ pasiūlymas:
embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas,
bet įstatyme numatomas neribotas nepanaudotų embrionų saugojimas,
draudžiamas embrionų išvežimas iš Lietuvos;
leidžiama išankstinė embriono diagnostika;
lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar
partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika
perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali
sužinoti donorų tapatybę.
Kokių pozicijų laikosi politikai?
Sugriežtinti įstatymą praeitą savaitę pasiūlė 57 politikai.
Dauguma iš jų – „valstiečiai“, taip pat keli konservatoriai,
„tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-
Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Už liberalesnį
reglamentavimą tvirtai pasisako socialdemokratai ir liberalai. Už
konservatyvų variantą – prieš embrionų šaldymą ir už jų
skaičiaus ribojimą – Vyriausybėje pasisakė atskirąją nuomonę
pareiškęs Rokas Masiulis, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje
dirbęs energetikos ministru, o naujoje paskirtas susisiekimo
ministru. Konservatorius Andrius Kubilius viešai pareiškė
palaikantis liberalesnį variantą. „Valstiečių“ lyderis
Ramūnas Karbauskis po kritikos atsitraukė ir antradienį sutiko
atsisakyti siūlymo riboti embrionų skaičių ir drausti juos
šaldyti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu per
rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą
buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“, bet šiemet liepą ji
vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja
sukuriamų embrionų skaičių. Ji žada vetuoti ir naują įstatymą,
jei jis ribos sukuriamų embrionų skaičių.
Kokia situacija užsienyje?
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir
neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies
finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su
Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio
apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį
priėmė įstatymą, panašų į Lietuvos birželio mėnesio versiją,
tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai paskelbė, kad jo
nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
