Daugiausia akrilamido aptinkama bulvių traškučiuose, keptose ar gruzdintose bulvėse, tirpioje kavoje ar stipriai gruzdintose kavos pupelėse, sausainiuose ir džiūvėsiuose. Akrilamidas yra karcinogenas ir galimai pasižymi neurotoksiniu ir genotoksiniu poveikiu. Atlikti tyrimai rodo, kad jis sukelia vėžį gyvūnams. Tačiau poveikis žmonėms nėra galutinai ištirtas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, siekiant nustatyti akrilamido kiekį Lietuvoje per metus ištiriama apie 40 įvairių produktų mėginių.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Aurelijos Drumstienės, daugelyje produktų esantis šios medžiagos kiekis neviršija Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nustatytų rekomenduojamų normų. Visgi, tai – ne vienintelis faktorius, į kurį reikėtų atsižvelgti.
Pažeidžiamiausi vaikai ir kūdikiai
VMVT pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tai, kad daugelyje produktų akrilamido kiekis neviršija rekomenduotinos normos, bet tai, jog jo yra gaunama pastoviai, nors ir nedidelėmis dozėmis. Kadangi šios medžiagos aptinkama kasdieniuose produktuose, nuo jos neapsaugomi ir patys mažiausi vartotojai – vaikai bei kūdikiai.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) duomenimis, mažamečiai akrilamido gauna kartu su sausais pusryčiais, duona, sausainiais, bulvių traškučiais ar užkandžiais. Kūdikiai didžiausią dalį kancerogeno gauna iš jiems skirtų produktų, pavyzdžiui, maistelio, kurio pagrindą sudaro bulvės, grūdai.
Taip nutinka todėl, kad akrilamidas susidaro maisto produktus apdorojant itin aukštomis temperatūromis. Pavyzdžiui, kepant. Tuomet vyksta cheminė Mailardo reakcija, kitaip galima įvardinti rudavimu, atsirandančiu produktui skrundant. Tai procesas, kurio metu atsiranda skonis bei kvapas, tačiau tuo pat metu susidaro akrilamidas.
Siūlo, kaip sumažinti kiekį produktuose
„Liepos 3 d. įsigaliojus įsakymui „Dėl priemonių taikymo mažinant akrilamido kiekį maisto produktuose“, VMVT inspektoriai tikrindami maisto tvarkymo subjektus, atkreipia gamintojų dėmesį į akrilamido atsiradimo problemą ir pasekmes žmonių sveikatai, paaiškina galimus šios kancerogeninės medžiagos mažinimo būdus. Tačiau ne tik konsultuoja, bet ir kontroliuoja, kad produktuose nebūtų viršijamos orientacinės vertės. Nustačius, kad maistas nesaugus, maisto tvarkymo subjektams taikomos poveikio priemonės“, – sakė A.Drumstienė.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos, norėdami sumažinti akrilamido kiekį produktuose, gamintojai produktus turėtų apdoroti žemesnėje temperatūroje. Šis kancerogenas ima atsirasti naudojant 150°C ar aukštesnėje temperatūroje, o jo gamyba ypač paspartėja gaminio drėgmės kiekiui pasiekus 5 proc. ir mažiau.
Norint kiek įmanoma labiau sumažinti akrilamido kiekį maiste namų sąlygomis, derėtų kiek įmanoma dažniau atsisakyti keptų produktų ir juos pakeisti virtais ar garuose ruoštais gaminiais. Taipogi derėtų apriboti ir mikrobangų krosnelėje ruoštų patiekalų, vengti valgyti smarkiai paskrudintą duonos plutą, kadangi joje akrilamido padaugėja kone 300 kartų.
„Labai svarbu gaminamų produktų neperkepti, t.y. nelaukti, kol apskrus ar paruduos. Pavyzdžiui, bulves reikėtų kepti, kol pagels, o skrudinti ne aukštesnėje kaip 175°C temperatūroje. Prieš skrudindami ar kepdami bulves, pirmiausia jas apvirkite arba palaikykite vandenyje ir gerai nusausinkite“, – patarė A.Drumstienė.
Vis dar laikomasi pasenusių metodų
Pasak LVOA, veiksmų reikėtų imtis nedelsiant. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra pasikliaujama pasenusiais ir neveiksmingais metodais, t.y. rekomenduojamų normų laikymusi.
Tikinama, kad Europos komisija turėtų imtis vartotojus informuojančių kampanijų, efektyviai mažinti akrilamido kiekį produktuose (pavyzdžiui, sumažinant temperatūrą, kurioje apdorojamas maistas). Taip pat, LVOA paruoštame pranešime nurodoma, kad Europos komisija yra skatinama įgyvendinti dvi svarbiausias užduotis.
Visų pirma, nustatyti teisiškai įpareigojantį maksimalų akrilamido kiekį skirtingoms maisto produktų kategorijoms, kuris būtų kur kas mažesnis nei pasiūlytos orientacinės reikšmės. Antra, nurodyti aiškų nacionalinių maisto saugos tarnybų vaidmenį, stebint ir kontroliuojant maksimalaus akrilamido kiekio taikymą.
Ta linkme dirbama
Susisiekus su eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio kabinetu, gautas atsakymas, jog procesai, siekiant pažaboti vėžį sukeliančio akrilamido naudojimą maisto produktuose, vyksta.
„Akrilamidas susidaro maisto produktuose juos apdorojant aukštose temperatūrose – verdant aliejuje, kepant, skrudinant. Priemonių paketas, kurios leistų efektyviai sumažinti mūsų maiste aptinkamus akrilamido kiekius šiuo metu yra aktyviai svarstomos techniniame lygyje – tarp Komisijos ir šalių narių ekspertų.
Siekiama, jog akrilamido kiekius mažinančios priemonės būtų moksliškai pagrįstos, efektyvios ir pritaikomos maisto pramonėje. Eurokomisaras aktyviai dirba ta linkme. „Rekomenduojamas kiekis“ yra vienas iš svarstomų aspektų minėtame galimų priemonių pakete“, – atsakyme rašė Eurokomisaro patarėja komunikacijos klausimais Vilija Sysaitė.
Vienintelis klausimas, ar tai vyksta pakankamai sparčiai?
