Šią problemą esą gali išspręsti vakcina ir ji jau sukurta, tik slepiama nuo visuomenės – tokios žinios sklando ne tik tarp Lietuvos, bet ir užsienio sąmokslo teorijų kūrėjų. Kiek šiose kalbose tiesos? Klausėme Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos endokrinologės Gintarės Naskauskienės.
Ligą nesunku kontroliuoti
Diabetas būna dviejų tipų. Pirmojo tipo diabetu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai. Jis atsiranda tuomet, kai organizmas nustoja gaminti insuliną, arba jo pagamina per mažai. Antrojo tipo diabetui, kitaip vadinamam cukriniu, didelę įtaką daro asmens svoris.
Pasak G.Naskauskienės, tai ypač svarbu, kadangi ši liga nėra išgydoma, tačiau gali būti nesunkiai kontroliuojama subalansavus paciento mitybą.
„Nors diabeto išgydyti neįmanoma, jį galima gan nesunkiai kontroliuoti. Kadangi net apie 90 procentų. Cukriniu diabetu sergančių asmenų yra nutukę arba turi antsvorį, todėl subalansavus mitybą ir sumažinus kūno svorį pagerėja gliukozės kiekis kraujyje. Tam net nereikia jokių medikamentų.
Be to, ši informacija yra žinoma ir nesunkiai prieinama tiems, kurie jos ieško. Tai lemia savigydos atvejus, kadangi žmonės nuo seno yra pratę ligas pasigydyti patys, o pastebėję, kad simptomai negerėja, kreiptis į medikus. Deja, delsti nederėtų. Laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti cukrinio diabeto, gali būti įvairių ūmių bei lėtinių ligos komplikacijų“, – aiškino specialistė.
Reikia stebėti simptomus
Cukrinio diabeto pradžia paprastai būna lėta, o simptomai nespecifiniai. Visgi, labai svarbu stebėti bet kokius savijautos pokyčius, kadangi jų priskyrimas prie bendro sunegalavimo gali lemti vėlyvą ligos diagnozę, kuri daro įtaką ligos komplikacijų vystymuisi.
Jos gali būti įvairios. Ūmi ligos komplikacija – hipoglikemija, kuomet gliukozės kiekis kraujyje pasiekia žemesnę nei 3,33 mmol/l. Tuomet reikia kuo greičiau suvartoti 15 gramų lengvai įsisavinamų angliavandenių, tokių kaip 3 gabalėliai cukraus ar 5 gliukozės tabletės. Šią būklę būtina pagerinti kaip įmanoma greičiau, kadangi nepakėlus gliukozės kiekio kraujyje pacientui gresia sąmonės netekimas ar mirtis.
Lėtinės ligos komplikacijos, kaip nurodo ir jų pavadinimas, vystosi pamažu, todėl jas pastebėti yra sunkiau. Tai ypač sudėtinga, kadangi lėtiniai Cukrinio diabeto simptomai yra bendrojo pobūdžio ir negali būti priskirti vienai ligai. Visgi, tam tikri simptomai, pavyzdžiui, sunkiai gyjančios žaizdos, yra kiek lengviau atpažįstami.
„Antrojo tipo diabeto pradžia būna lėta. Ligos simptomai paprastai būna nespecifiniai – tai bendras kūno silpnumas, burnos džiūvimas, troškulys, dažnas šlapinimasis ir pan. Jie jaučiami ligos pradžioje, todėl net apie 50 procentų sergančiųjų kol kas dar nežino, kad turi šią ligą. Paprastai minėtus simptomus jie priskiria paprasčiausiai blogai savijautai“, – aiškino gydytoja endokrinologė.
Tikisi šviesios ateities
Šiuo metu kuriama ne viena vakcina, padėsianti užkirsti kelią bei išgydyti pirmojo tipo bei cukrinį diabetą. Sklandančios kalbos, kad vaistai jau yra sukurti, tačiau nėra prieinami visuomenei, pasak medikės, nėra neteisingos, tiesiog vaistų saugumą bei efektyvumą vis dar reikia įrodyti.
„Šiuo metu yra kuriama ne viena vakcina, be to yra ir sukurtų. Pastaraisiais metais išrasti vaistai šiuo metu yra klinikinių tyrimų etapuose, kadangi vis dar reikia įrodyti jų saugumą bei veiksmingumą gydant diabetą. Deja, kol kas nei vienos iš šių vakcinų dar negalima įsigyti.
Tai būtų didelis žingsnis į priekį, kadangi diabetas – tai liga, kuriai ne visuomet galima užkirsti kelią. Pirmojo tipo diabetui prevencijos nėra. Antrojo tipo diabeto prevencija yra svorio kontrolė, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba. Taip pat derėtų atsisakyti žalingų įpročių bei kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje“, – aiškino VULSK gydytoja G.Naskauskienė.
