Vyras teigia, kad tą naktį nelaimingo atsitikimo metu smarkiai prasiskėlęs apatinę lūpą jis sulaukė itin aplaidaus medikų požiūrio į patirtą traumą. Smarkiai kraujuojančiam vyriškiui ne tik teko kelis kartus skambinti greitajai pagalbai, bet ir nuvykus į ligoninę reikalauti būtinos greitosios pagalbos – žiojėjančios žaizdos užsiuvimo.
„Kai susižeidžiau, iš karto supratau, kad reikia kviesti greitosios pagalbos automobilį. Lūpą prasiskėliau taip smarkiai, kad ši savo forma priminė V raidę. Deja, nežinia, dėl kokios priežasties, greitajai skambinti teko net kelis kartus.
Galiausiai sulaukusį greitosios medicinos pagalbos automobilio, jame buvusi medikų komanda nusprendė mane nuvežti į Žalgirio kliniką. Iki šiol nesuprantu, kodėl nenuvežė į Santariškių ar Lazdynų ligoninę.
Taigi, kiek nustebau, tačiau nenorėjau gaišti. Visą kelionę prie burnos prispaudęs laikiau rankšluostį, kadangi žaizda nesiliovė kraujavusi. Deja, manęs niekas neįspėjo, kad šioje klinikoje būtina pirmoji pagalba yra mokama.
Kišenėje neturėjau nei vieno euro, buvau pasiėmęs tik svarus. Mano nuostabai, tiek budintis gydytojas, tiek administratorė pareiškė, kad jokia procedūra nebus atlikta tol, kol už ją nesusimokėsiu.
Tai mane sukrėtė, ėmiau kelti balsą. Net policija buvo atvykusi, tačiau nieko negalėjo padaryti, kadangi matė, jog iš tiesų smarkiai kenčiu. Medikui netgi teko priminti, kad yra davęs Hipokrato priesaiką.
Šiaip ne taip išsireikalavau, kad man būtų užsiūta vis dar gausiai kraujuojanti žaizdą. Tačiau ir čia sulaukiau netikėtumo. Po operacijos einant iš ligoninės iš manęs kaip užstato pareikalavo asmens tapatybės kortelės. Neva, tai užtikrins, kad susimokėsiu už atliktą procedūrą.
Tiesą pasakius, pinigų man tikrai nėra gaila, tačiau norėčiau sužinoti, ar tokia veikla yra legali bei pagirtina?“, – klausė nemalonią patirtį išgyvenęs Žydrūnas.
Reikalingas draustumą įrodantis dokumentas
Valstybinės ligonių kasos (VLK) patikino, kad jeigu asmuo legaliai dirba kitoje ES valstybėje ir joje moka mokesčius, jis turi teisę į nemokamą būtiną pirmąją pagalbą. Tačiau, tam privaloma pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – dokumentą, įrodantį draustumą.
„Numatyti teisės aktai nurodo paciento teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, tačiau tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Kadangi veikia tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, atvykus vertėtų paklausti, ar gydymo įstaiga užtikrina būtinąją pagalbą ESDK turėtojams.
Jeigu į Lietuvą atvykęs asmuo pamiršo pasiimti ESDK ar ją pakeičiantį sertifikatą, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas tenka apmokėti pačiam. Grįžus į šalį, kurioje asmuo dirba bei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galima kreiptis į jos valstybinio sveikatos draudimo įstaigą ir pareikalauti patirtų išlaidų kompensavimo.
Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse (pvz., JAV, Kanada, Rusija, Izraelis ir pan.) ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų gydymo paslaugų gauti negali“, – aiškino VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Šriubėnė.
Asmens dokumentą paimti kaip užstatą draudžia įstatymas
Apie tai, ar galima iš asmens kaip mokėjimo užstatą paimti asmens dokumentą klausėme ir advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkę Korneliją Basijokienę. Ji patikino, kad tokie veiksmai yra neteisėti, bei gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Paimti asmens dokumentą kaip užstatą draudžia Lietuvos teisės aktai.Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis (pastarosios yra susijusios su policijos ar kitos teisėsaugos institucijos arba teismo veikla).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 204 str. numato, kad asmens tapatybės kortelės ar paso kaip užstato paėmimas užtraukia 14–28 Eur baudą.Taigi bet kurie subjektai, paėmę asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą ir nepatenkantys į leidžiamas išimtis, už tokius veiksmus gali būti baudžiami administracine tvarka“, – teigė teisininkė K. Basijokienė.
Žalgirio klinika komentuoti negali
Susisiekus su Žalgirio klinikomis situacijos aiškinimasis užtruko. Trečiadienį galiausiai klinikų atstovai informavo, kad teisiškai be raštiško paciento sutikimo žiniasklaidai negali teikti jokios informacijos, net apie dokumento paėmimo faktą, mat tai atskleistų, buvo ar nebuvo pacientas gydymo įstaigoje.
Tuo tarpu, paskutinio pokalbio, vykusio šios savaitės pradžioje, su Žydrūnu metu šis piktinosi ir išgyveno, kad jo asmens dokumentas įstaigoje nepasimestų, mat vyras kitą savaitę nori grįžti atgal į Jungtinę Karalystę. Pasak vyro, jo asmens dokumentas vis dar buvo klinikoje.
