Daugelis šių medicininių veikliosios vaisto medžiagos pavadinimų aiškiai suprantami tik gydytojui ar vaistininkui, o paprasto žmogaus žinios apsiriboja vaisto pavadinimu, kaip antai „Coldrex“. Todėl medikai šiurpsta matydami, kai gyventojai į krepšelį kraunasi nereceptinius vaistus, net nepaklausę vaistininko patarimo.
„Labai rizikinga gydytis pačiam nežinant, kokiomis dozėmis reikia vartoti atitinkamą vaistą, kaip tas preparatas reaguoja su kitais vaistais. Yra žmonių, kuriems vieno ar kito vaisto vartoti išvis negalima, taip pat yra medikamentų, kurių negalima gerti vienu metu. O viršijus vaistų dozę gresia rimtos sveikatos problemos“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas klinikinis toksikologas Jonas Šurkus.
Universalių patarimų, kaip vartoti vaistus, nėra. Kiekvienas preparatas turi savo indikacijas, įsisavinimą, poveikio organizmui savybes. Tačiau naudinga suprasti tam tikrus dalykus, kurie padės nenumoti ranka į medikų ar vaistininkų rekomendacijas.
1. Tabletę užsigerkite stikline vandens
Nors ir yra išimčių, daugelį vaistų, kuriuos reikia vartoti nuryjant, patariama užgerti stikline vandens. Taip yra todėl, kad vaistai su skysčiu lengviau įsisavinami. Ypač svarbu užsigerti tuos vaistus, kurie vartojami nuolat, nes su skysčiais iš organizmo pasišalina ir toksinai.
Ryjant tabletę be vandens vaistas gali pradėti tirpti jau burnoje ar prilipti prie gleivinės. Tuomet poveikis gali būti ne itin malonus – tirpstantys vaistai ima veikti anksčiau laiko ir kartais sudirgina burnos ir ryklės gleivinę. Žinoma, yra ir vaistų, kuriuos kaip tik reikia laikyti po liežuviu, kad greičiau ištirptų.
Beje, nenustebkite, kad gydytojas ar vaistininkas jums patars vaisto neužsigerti vandeniu, nes dėl to gali padidėti skrandžio rūgštingumas, arba netgi rekomenduos su tablete išgerti stiklinę pieno, kuris skrandžio rūgštingumą sumažina. Bet pienu užsigerti tam tikrų rūšių antibiotikų negalima, nes tai neutralizuoja vaistų poveikį.
2. Vaistai ir maistas
Iš gydytojo ar vaistininko beveik visada išgirsite kaip geriau vaistą vartoti – prieš valgį, po valgio ar, pavyzdžiui, nieko nevalgius. Tai svarbu, nes aktyvios veiklios medžiagos poveikis gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Maistas padeda šį poveikį sušvelninti.
Be to, kai kurie vaistai, tokie, kaip aspirinas, ibuprofenas ir kiti, dirgina skrandį ir netgi gali sukelti opą. Kad to išvengtumėte geriant šiuo vaistus rekomenduojama suvalgyti bent sumuštinį.
Tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama gerti apskritai nevalgius. Tokiu atveju tai geriausia padaryti anksti ryte. Jeigu vaistus reikia vartoti prieš valgį, tuomet tai reikėtų padaryti likus pusvalandžiui iki valgio pradžios. Kai kurie vaistai būtent taip geriau pasisavinami ir neįvyksta nepageidaujamų reakcijų su maistu.
Vertėtų žinoti ir kai kurių maisto produktų ar gėrimų sąveiką su vaistais. Daugeliui žinoma, kad vaistų negalima vartoti su alkoholiu, nes tuomet šalutinis poveikis gali būti nenuspėjamas.
Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu mėgstate greipfrutų sultis. Sąrašas su šiomis sultimis sąveikaujančių vaistų – netrumpas, o sulčių poveikis išlieka iki 24 valandų. Tad būkite atsargūs. Pienas ir kiti kalciu praturtinti gėrimai gali neutralizuoti antibiotikų ir kitų vaistų poveikį. Žalioji arbata, brokoliai, lapiniai kopūstai, turintys daug vitamino K, gali sumažinti kai kurių vaistų poveikį.
Nors daugelis vaistų su maistu nesąveikauja, vis tiek verčiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kurie patars, kaip, vartojant vaistus, nesudirginti skrandžio ir kokio maisto vengti.
3. Negerkite skirtingų vaistų vienu metu
Neretai sunegalavę žmonės gavę kelių skirtingų vaistų receptus, rytą pradeda su trimis ar net penkiomis tabletėmis saujomis. Taip daryti nereikėtų. Ir jeigu jau jums prireikė vaistų, pavyzdžiui, nuo galvos peršalimo ar skausmo, gydytoją ar vaistininką reikėtų informuoti, jei tuo metu geriate kitus vaistus. Pavyzdžiui, kai kurių preparatų nuo kosulio negalima vartoti su antibiotikais.
Daugelis nereceptinių vaistų nuo peršalimo turi ne vieną veikliąją medžiagą, kurios slopina įvairius peršalimo simptomus. Kuo daugiau veikliųjų medžiagų, tuo didesnė tikimybė, kad vaistas sąveikaus su kitais medikamentais. Tuomet vienų vaistų poveikis gali sustiprėti, kitų susilpnėti. Pasitaiko, kad skirtinguose medikamentuose yra tos pačios veikliosios medžiagos ir kyla rizika apsinuodyti.
Visų vaistų tarpusavio sąveikos ir dėl to kylančio šalutinio poveikio numatyti neįmanoma, todėl bendrai rekomenduojama vartojant kelis vaistus daryti bent pusvalandžio pertraukas, o geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
4. Ar galima vairuoti?
Nors automobilį draudžiama vairuoti išgėrus ar apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, o apie vaistus Kelių eismo taisyklėse neužsimenama, gydytojai įspėja, kad ne vienas medikamentas gali paveikti vairavimą.
„Vairavimą gali paveikti ne vienas medikamentas. Kai kurios vaistų grupės iš esmės neturi poveikio, bet, jų deriniai gali būti pavojingi. Tarp tokių paminėčiau nervų sistemą veikiančius, skausmą malšinančius vaistus, pykinimo ir supimo ligos pavojus mažinančius preparatus. Riziką padidina ir kompleksiniai vaistai nuo peršalimo“ – pasakoja J. Šurkus.
Dėl vaistų poveikio sulėtėja vairuotojo reakcija, erdvės suvokimas, o tai gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Dėl to rekomenduojama perskaityti vaisto pakuotėje esantį informacinį lapelį, kuriame aprašoma vaisto įtaka gebėjimui valdyti įrengimus ir transporto priemones. Be to, apie šalutinius vaisto poveikius visada galima pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
