Spalį „Gintarinėse“ ir „Norfos“ vaistinėse pradėjo veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas ir valdybos narys, sako, kad ši naujovė padės ne tik apsaugoti žmonių sveikatą, bet ir išgelbėti ne vieną gyvybę.
Derinimo prašosi visi medikamentai
Pasak naujovę įdiegusio vaistinių tinklo atstovo, vartojant vieną vaistą – viskas yra aišku, tačiau pridėjus antrą, pirmojo vaisto poveikis gali sustiprėti, susilpnėti, visai išnykti arba kilti kartais visiškai netikėtas ir rimtas šalutinis poveikis. „Daugiausiai vaistininkų atsiliepimų gauname apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais. Taip pat vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai. Todėl, jei vartojate šiuos vaistus, labai svarbu gydytoją ar vaistininką informuoti net ir apie, pavyzdžiui, nereceptinius, peršalus vartojamus vaistus. Taip pat vaistai nuo skausmo dažnai turi suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais arba kartais vitaminas C ir E trukdo kai kurių antibiotikų veikimui. Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne“, – perspėja M. Gelžinis.
Klaidinga manyti, kad derinti reikia tik stiprų poveikį turinčius vaistus. Į veikliąsias medžiagas ir galimus šalutinius poveikius būtina atsižvelgti vartojant bet kokius vaistinius preparatus.
„Šalutinis poveikis gali kilti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Pavyzdžiui, žiemą dauguma vartojame vitaminą C imunitetui stiprinti, tačiau rimčiau susirgus kartais šis vitaminas gali slopinti gydytojo išrašytų antibiotikų poveikį, jį reikšmingai sumažindamas. Mūsų įdiegta vaistų suderinamumo sistema vaistininkus iš karto informuos, jei kliento įsigyjami vaistai vartojami kartu kenkia sveikatai ar gali iššaukti nepageidaujamą poveikį“, – sako vaistininkas.
Sunkiausia derinti receptinius kompensuojamus vaistus
Specialisto teigimu, jei žmogus vartoja du nereceptinius vaistus, nederančius tarpusavyje, vaistininkas gali nesunkiai rasti reikiamą analogą, nekeliantį pavojaus sveikatai ir derantį su kitu medikamentu. Taip pat gana nesunku tinkamai suderinti receptinį ir nereceptinį vaistus. Kai skiriami du receptiniai, tačiau nekompensuojami vaistai, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju ir kartu rasti tinkamiausią vaistų derinį. Sudėtingiausia, kai keli skirtingi gydytojai paskiria kompensuojamus vaistus ir tik vaistinėje paaiškėja, kad jie tarpusavyje nedera. Tokiu atveju vienintelis kelias yra vaistininkui ir gydytojui bendromis jėgomis bandyti spręsti problemą.
Naujoji vaistų suderinamumo sistema medikamentų derinius skirsto į A, B, C, D kategorijas, nusakančias galimą riziką. Į A ir B kategoriją patenkantys vaistų deriniai – mažiausiai pavojingi, o rizika nėra reikšminga, C kategorijai priskiriamus derinius galima naudoti esant reikalui, tačiau reikia koreguoti vaistų dozes. D kategorija rodo, kad vaistų derinys yra nevartotinas. Visgi, jei toks vaistų derinys neišvengiamas dėl tam tikros ligos, reikia skirti papildomus, atitinkamus organus ir jų funkcijas saugančius medikamentus arba atidžiai stebėti paciento sveikatos būklę.
Įdiegta sistema yra itin patogi su ja dirbantiems vaistininkams, kurie akimirksniu gali žinoti, ar vaistai dera. Sistema apima daugiau nei 20 tūkst. įvairių vaistų kombinacijų – tokį kiekį informacijos sutalpinti galvoje yra sunku bet kuriam žmogui, net jei jis labai stiprus savo srities profesionalas. Sistema neapsiriboja patarimais kaip pakeisti nesuderinamus vaistus: ji taip pat teikia pasiūlymus, kaip reikėtų koreguoti dozes, kokius specifinius simptomus atidžiai sekti, ar reikia skirti papildomus vaistus, mažinančius nepageidaujamų poveikių riziką. Remdamasis šiomis rekomendacijomis vaistininkas gali patarti pakeisti vieną iš vartojamų vaistų, sumažinti dozę ar tiesiog stengtis gerti vaistus skirtingu paros metu, kad jie neblokuotų vienas kito, nesukeltų šalutinių poveikių veikdami vienu metu.
Pasekmės gali būti liūdnos
Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia net 50 procentų, o 20-30 procentų vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
M. Gelžinis sako, kad perkant 4-5 vaistus pasitikrinti vaistų suderinamumą – būtina. „Statistika rodo, kad vartojant tokį ar didesnį kiekį vaistų, nesuderinamumo tikimybė gerokai išauga. Mūsų įdiegta sistema leidžia pasiekti geriausią rezultatą, kai vartojami vaistai veikia efektyviai, o gydymas yra kiek įmanoma saugesnis. Pagrindinis mūsų visų tikslas – gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, todėl naudotis šia sistema verta ir dėl savęs, ir dėl anūkų“, – sako M. Gelžinis.
Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 m. Estijoje. Statistika rodo, kad tai yra labiausiai naudojama vaistų suderinamumo duomenų bazė Skandinavijos šalyse.
