„Šių dviejų grupių apsinuodijimų priežastys – skirtingos.
Maži vaikai vaistais ar buitine chemija apsinuodija netyčia, nes yra labai smalsūs, visko nori paragauti.
O paauglius medikai gelbėja, kai šie apsinuodija alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar vaistais sąmoningai“, – konstatuoja L.Gruzdytė.
Ką daryti, jeigu vaikas apsinuodijo?
Gydytoja pataria namuose turėti bent 50 gramų aktyvintos anglies, o įtariant, kad vaikas apsinuodijo, iškart kreiptis į visą parą budinčius specialistus.
„Jeigu vaikas netyčia prarijo vaistų, visų pirma patariame duoti išgerti vandens.
Vandens kiekis priklauso nuo vaiko svorio: jeigu vaikas sveria 10 kilogramų, jam duokite 50 mililitrų vandens, jeigu 20 kilogramų – 100 mililitrų.
Skaičiuoti reikia taip: vienam kilogramui vaiko svorio – 4-5 mililitrai vandens“, – aiškina medikė.
Apsinuodijimo atveju patogiausia vartoti aktyvintosios anglies suspensiją, kurią pakanka užpilti vandeniu ir ji jau paruošta vartoti.
„Tinka ir tabletės, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad reikalingos didelės anglies dozės. Skiriama nuo 0,5 iki 1 g kilogramui kūno masės, taigi apie 10 kg sveriančiai vaikui reikėtų sugirdyti apie 20-50 tablečių anglies.
Mažas vaikas lengviau praris aktyvintą anglį, jeigu tabletes su vandeniu sutrinsite į košelę ir sumaitinsite. Tačiau šio gydymo būdo galima imtis tik po konsultacijos su gydytoju.
Stebėkite vaiko būklę, surinkite informaciją, kokių vaistų vaikas galėjo praryti“, – nurodo L.Gruzdytė.
Toksikologė pabrėžia, kad apsinuodijusių ikimokyklinio amžiaus vaikų nedera vimdyti, nes jaunas organizmas gali patirti traumų, sužalojimų.
Išgąsdina tėvus
Medikai atkreipia dėmesį, kad mažų vaikų apsinuodijimų galima išvengti, jeigu tėvai mokėtų saugiai laikyti vaistus ir nepaliktų mažų vaikų be priežiūros.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė įvardija paprastą taisyklę: „Vaistus privaloma laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Geriausia vaistus laikyti užrakinamoje spintelėje, nes maži vaikai yra labai judrūs, smalsūs, aktyviai tyrinėja aplinką. Jie pačiumpa daiktus ir kiša į burną, nes tokiu būdu pažįsta pasaulį. Šliaužioti, vaikščioti išmokę mažamečiai varsto spinteles, atidaro stalčius, jų dėmesį itin traukia smulkūs, spalvoti daiktai“.
Ne veltui kai kurie gamintojai vaistus talpina į buteliukus ir pakuotes, kurių vaikai nesugeba atidaryti.
Anot specialistų, medikamentai ir įvairios cheminės medžiagos turėtų būti sudėtos spintelėse aukščiau tėvų akių lygio, kad trumpam be priežiūros likę vaikai negalėtų greitai ir lengvai jų pasiekti.
Toksikologai pastebi, kad dažniausiai vaikai apsinuodija kraujospūdį mažinančiais vaistais, migdomaisiais, raminamaisiais. Net viena kai kurių vaistų dozė vaikams gali būti mirtina.
„Dažniausiai netyčiniai vaikų apsinuodijimai nebūna sunkūs, tačiau tėvai patiria didelį išgąstį ir stresą“, – pastebi toksikologė L.Gruzdytė.
Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio
D. Žeromskienė atkreipia dėmesį, kad vaikai vaistų vartojimo mokosi iš tėvų. „Mano nuomone, ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams tėvai neturėtų leisti patiems gerti vaistų.
Net į vitaminų vartojimą reikia žiūrėti atsakingai, nes tai formuoja vaistų vartojimo įpročius. Vaistus, vitaminus ar maisto papildus vaikams turi paduoti tėvai.
Nei vaistai, nei vitaminai negali tapti žaidimo elementu. Vaistų vartojimas – ne ta sritis, kur galima vaiką mokyti savarankiškumo“, – pabrėžia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė ir įspėja tėvus nevadinti tablečių ar kapsulių saldainiais.
„Tėvai savo pavyzdžiu turi rodyti vaikams, kaip atsakingai vartoti vaistus. Juk vaikai labai lengvai perima suaugusiųjų įpročius ir elgesio modelius“, – tikina D. Žeromskienė.
