Receptas – rankose, o vaistinėje galiu išsirinkti reikiamą preparatą iš keturių pasiūlytų.
Brangiausiai kainuoja originalas – apie 11 eurų, pigiausias iš tos grupės analogiškų vaistų kainuoja apie 6 eurus.
Ir vis tiek perku tą pakuotę, kurioje – jas sukūrusios farmacijos bendrovės tabletės.
Kažkokia vidinė nuostata kužda, kad originalūs vaistai – patikimesni. Nors ir brangesni. Tačiau žinau ir tai, kad tai – tik nuostata.
Taip jau nutiko, kad turėdama gydytojo išrašytą receptą viešėjau Lenkijoje, Lomžoje. Ir vaistinėje nusipirkau lenkų farmacijos bendrovės pagamintą analogišką generinį preparatą, nes originalaus – gamintojo, kuris ir sukūrė šiuos vaistus, – joje nebuvo. Jis kainavo perpus pigiau nei originalas, o poveikis buvo visiškai toks pat.
Tiek pat laiko, kiek tik egzistuoja kompensuojamųjų vaistų sistema, skaičiuojama ir planuojama, kaip ir kur sutaupyti, kad tik inovacijos galėtų pasiekti pacientus.
Didesnis generinių vaistų pasirinkimas – taip pat vienas taupymo būdų.
Šie vaistai – lyg antrininkai, nes yra pagaminti pagal tą pačią cheminę formulę kaip ir jų pirmtakai – originalai.
Tačiau pasibaigus patento galiojimo laikui – sugrįžus investicijoms, vaistus pradeda gaminti daugiau farmacijos įmonių.
Jos pradeda konkuruoti, todėl vaistai ima pigti.
„Bėda viena nevaikšto, tad onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms reikia įvairių vaistų. Kadangi kimba ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, infekcijos, joms gydyti išrašoma kompensuojamųjų preparatų.
Ligoniams tenka rinktis, kuriuos pirkti – už kuriuos priemoka mažesnė ar brangesnius“, – kalbėjo Onkohematologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ prezidentė Ieva Drėgvienė.
Inovatyviais vaistais gydomas ne tik vėžys. Jų reikia ir žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ar retomis ligomis. Apskritai bet kurie farmacijos mokslininkų sukurti nauji vaistai gerina ligonių gyvenimo kokybę ir atitolina mirtį.
„Tačiau nereikia bijoti ir generinių vaistų. Ilgainiui jais tampa visi preparatai, kurie kadaise taip pat buvo naujoviški, – kalbėjo I.Drėgvienė. – Vis dėlto žmonės vis dar vengia generinių preparatų, nes mano, kad jie prastesni. Bet tai tik įsitikinimas. Gydo juk ne pakuotė, ne spalva, bet veiklioji medžiaga, kuri analogiškų vaistų yra vienoda.“
Kita vertus, juk ligoninėje gydomi žmonės neklausinėja gydytojų, kokius vaistus – generinius ar originalius – jie paskyrė. Jie pasitiki medikais.
Juoba kad ligoninės privalo skelbti konkursus ir perka pigiausius tam tikros grupės vaistus, o jų kaina yra įskaičiuojama į paslaugos kainą.
Vaistų rinkoje sukasi dideli pinigai. 2016 metais jiems kompensuoti numatyta 217,5 mln. eurų, o tai kone 5 mln. eurų, arba 2,3 proc. daugiau nei pernai. 2015-aisiais tam buvo panaudota apie 212,6 mln. eurų.
„Džiugu tai, kad žmonės, vaistinėse įsigydami kompensuojamųjų vaistų, tampa vis labiau sąmoningi ir supranta, jog yra galimybių sutaupyti, tik reikia jomis pasinaudoti“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė.
VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad gana daug gyventojų žino apie galimybę sutaupyti renkantis tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos priemoka – mažesnė. Bet neskuba to daryti.
„Pusė apklaustų pacientų, kurie sakė vaistinėse pastebėję informaciją apie tos pačios rūšies vaistus, pagamintus skirtingų gamintojų, jų ir įsigijo pigesnių. O tai sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų“, – sakė K.Garuolienė.
Jos teigimu, žmonės pagaliau ima suprasti, kad sutaupytus pinigus gali panaudoti kitoms reikmėms, kaip tai daro turtingų šalių gyventojai, pavyzdžiui, švedai, vokiečiai. Juk gydo veiklioji medžiaga, tai kam tada už ją permokėti?
Pasak K.Garuolienės, Lietuvoje net 1,2 mln. pacientų – o tai 40 proc. gyventojų – vartoja kompensuojamuosius vaistus. Iš jų net 64 proc. geria širdies ligoms gydyti skirtus preparatus.
„Labiausiai žmonės permoka įsigydami kardiologinius vaistus – būtent tuos, kuriuos perkant daugiausia galima sutaupyti.
Pavyzdžiui, jei kardiologinius kompensuojamuosius vaistus žmonės rinktųsi tokius pat, tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau. Ir per metus jie sutaupytų 22 mln. eurų“, – kalbėjo K.Garuolienė.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, nors galėjo išleisti 15,3 euro.
Pernai visi pacientai sumokėjo daugiau kaip 38,8 mln. eurų priemokų vien už kardiologinius vaistus.
O visų kompensuojamų vaistų priemokoms pernai gyventojai išleido apie 53,8 mln. eurų. Jei jie būtų rinkęsi tuos preparatus, kurių priemoka – mažesnė, būtų išleidę apie 21,3 mln. eurų.
Minėtas tyrimas liudija ir tai, kad šeši iš dešimties apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, jog geriau pirkti vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga už mažiausią kainą, nes jų kokybė ir gydomasis poveikis yra toks pat. Net 95 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad „gydo ne pakuotė, ne tabletės spalva, o vaistų veiklioji medžiaga“.
Įdomu tai, kad daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų išleidžiama kompensuoti vaistams, skirtiems hipertenzijai – aukštam kraujospūdžiui (33 mln. eurų), antrojo tipo cukriniam diabetui (19 mln. eurų) bei paveldėtai VIII veiksnio stokai – kraujo krešėjimo ligai (10 mln. eurų ) gydyti.
Naujausiame kompensuojamųjų vaistų kainyne jau yra naujų, ligonių ypač lauktų preparatų. Galimybė juos ten įrašyti atsirado sumažinus tam tikrų vaistų bazines kainas ir numačius, kaip, mažinant bazinę kainą, sutaupyti lėšų inovatyviems preparatams kompensuoti.
Tačiau ar drąsiai pacientai gali rinktis vaistus, atsižvelgdami tik į jų priemokos dydį?
„Yra įvairių situacijų. Juk būna, kad tam tikrai ligai gydyti kompensuojamas tik vienas preparatas ir kuriam dar galioja patento apsauga. Tad kito pasirinkimo tiesiog nėra“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
Vis dėlto dažniausiai pacientai turi galimybę rinktis kurį nors iš analogiškų to paties poveikio vaistų. Užtat svarbu, kad jam vaistinėje būtų suteikta kokybiška farmacinė paslauga – informacija apie vaistų vartojimą, taip pat apie pasirinkimo alternatyvas: kitus preparatus ir priemokų dydį.
„Lietuvoje išsaugojome pasirinkimo galimybę, bet kompensuojame vaistų bazinę kainą – tos pačios veikliosios medžiagos pigiausią variantą. O pacientai turi žinoti, kad visi vaistai, kurie parduodami vaistinėje, yra saugūs ir veiksmingi“, – patikino V.Gavrilovas.
Vis dėlto mūsų šalies žmonės dar dažnai būna įsitikinę, kad patentiniai vaistai, prie kurių jie yra įpratę, yra patys geriausi, ir nenori jų keisti į kitus vaistus.
„Tokia nuostata – neatslūgstanti paklausa – gamintojams suteikia galimybę nemažinti vaistų kainos. Net nėra tokių gamintojų, kurie pasiūlytų mažesnę vaistų kainą, nei reikalauja teisės aktai“, – paaiškino V.Gavrilovas.
Rugpjūčio 29 dieną įsigaliojo naujasis 2016-ųjų kainynas ir jo papildymas. Į jį įtraukti iš viso 2137 vaistai, iš jų 132 – lygiagretaus importo bei 80 naujų vaistų (prekiniais pavadinimais).
Į kainyną jau įrašyti 7 nauji vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, lėtinei tromboembolinei plaučių hipertenzijai, idiopatinei plaučių fibrozei, idiopatinei dilgėlinei, raudonajai vilkligei bei ŽIV sukeltai ligai gydyti.
Naujajame kainyne atsirado ir pokyčių, kurie yra aktualūs daugybei žmonių, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Kardiologija – sritis, kur yra didelė vaistų pasirinkimo galimybė, o naujovių, kurioms galiotų patentų apsauga, santykinai nedaug.
Nors šios srities vaistai ir nėra brangūs, ligonių – daug, todėl kompensacijoms prireikia daugiausia PSDF lėšų.
Stebime ir kitų šalių patirtį. Vaistai, kurie pas mus – ypač populiarūs, kaimyninėse šalyse tokie nėra. Ten pacientai vaistus vartoja racionaliau“, – kalbėjo V.Gavrilovas.
Sudarant kainyną buvo apskaičiuota ir tai, kad sumažinus bazinę kainą per metus pavyks sutaupyti apie 11 mln. eurų. Visi jie bus skirti naujiems vaistams, turintiems didelę terapinę vertę, kompensuoti.
Pavyzdžiui, viena ryškiausių inovacijų – tai vaistai, skirti hepatitui C gydyti. Jie kompensuojami nuo 2015-ųjų pabaigos. Jie ir išgydo ligą, ir nesukelia tokio sunkaus šalutinio poveikio, kaip jų pirmtakai.
Persvarstė sąrašą
Vaistų kompensavimo komisija jau apsvarstė galimybes įrašyti vaistus, esančius rezerviniame sąraše, į kainyną. Tačiau dar reikia PSD tarybos pritarimo. Ji turi atlikti reikiamus skaičiavimus ir nustatyti kompensavimo galimybę.
Išankstiniais duomenimis, rezerviniame vaistų sąraše esantiems vaistams kompensuoti reikėtų apie 17,5 mln. eurų.
Vieni tų vaistų, kurie, tikėtina, iš rezervinio sąrašo bus perkelti į kainyną – kardiologiniai, tarp jų ir krešėjimą slopinantys preparatai. Jų reikia daugybei širdies ligomis sergančių žmonių.
Kiti iš tokių vaistų – onkologiniai. Tai ir plaučių vėžiui, ir lėtinei limfoleukemijai gydyti skirti preparatai.
