Apie tai pirmadienio popietę portalo lrytas.lt žurnalistai kalbėjosi su minėtame renginyje dalyvavusiu Hjustono universiteto Biologijos ir biochemijos departamento profesoriumi Jokūbu Žiburkumi.
Deja, iš suinteresuotų institucijų atėjęs perspėjimas privertė rinktis – arba iškreipti informaciją, išimant dalį interviu teksto, arba tekstą šalinti visiškai, mat minėto mokslininko terminologija ir kai kurie paminėti faktai galėjo neigiamai paveikti nepilnamečius. Pasirinktas pastarasis variantas.
Šia jautria tema penktadienį socialiniuose tinkluose pasisakė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Ką norėjo pasakyti profesorius iš JAV
Trumpai tik galima priminti, jog mokslininkas portalui lrytas.lt pasakojo apie gydomąjį kanapių poveikį.
„Pastaruosius dešimt metų savo dėmesį sutelkiau į kanabinoidus bei jų poveikį žmogaus sveikatai. Tai glaudžiai susiję ir su mano tyrimų sritimi. Pastebėta, kad kanapių aliejai, kuriuose yra gausu įvairių kanabinoidų, veikia ir nuramina kitaip nesutramdomus epilepsijos priepuolius.
Tai, kad natūralūs preparatai padeda pacientams, kuriems nepadėjo jokie medikamentai, mane tik dar labiau paskatino domėtis jų poveikiu organizmui. Jau ne vieną amžių yra kalbama ir aprašoma apie „stebuklingą“ kanapių poveikį žmogui bei jų savybę gydyti ligas, kurių dar negydo įvairių farmacijos kompanijų sukurti medikamentai.
Kol kas yra žinoma, kad kanapių preparatai ir egzistuojantys kanapių pagrindu pagaminti vaistai (pavyzdžiui, Marinol, Sativex) padeda tramdyti neuropatinį skausmą, dėl gydymo chemoterapija kenčiamą pykinimą, apetito sumažėjimą. Šiuo metu kalbama, kad kanapėse esantys kanabinoidai turi ir nevaisingumą įveikti padedančių savybių“, – kalbėjo daugelį metu JAV tyrimus vykdantis mokslininkas.
Vėliau LRT radijui duodamas interviu išsakė ir nuomonę apie draudimus.
„Taip, valstybė neskatina, mes taip pat to neturėtume skatinti. Tačiau privalome susitaikyti su realybe – šios medžiagos egzistuoja ir labai daug žmonių jas vartoja. Kadangi tai nereguliuojama, klesti su tuo susijęs kriminalinis kontingentas. Apie kai kurių kanapių ir marihuanos kokybę mažai arba visai nežinoma, dėl to Hjustone, kuriame aš gyvenu, šią vasarą parkuose mirė per 20 žmonių. Jie buvo vartoję sintetinius kanabinoidus.
Jei tik galėtume paaiškinti skirtumą tarp dirbtinių ir natūralių medžiagų, kokia yra jų naudingoji pusė ir kaip su šiomis medžiagomis dirbti medicinoje, manau, kad Lietuva ir kitos šalys laikui bėgant apsispręstų. Kaip rodo istorija, visos valstijos Amerikoje, kurios legalizavo medicininę kanapę, vėliau priėjo ir prie pramoginių kanapių legalizavimo“, – kalbėjo jis.
Kokią nuomonę išsakė Vilniaus meras?
Sostinės meras Remigijus Šimašius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje penktadienio popietę nustebino įrašu apie medicinines kanapes.
„Manęs paklausė, ką manau apie medicinines kanapes.Tragiška nelaimė žmogui, šeimai ir Lietuvai yra įvairios priklausomybės. Alkoholis, narkotikai, lošimai. Ir šias problemas privalome spręsti.
Turime atjausti ir ligonius, sunkiai, nepagydomai sergančius, kuriems tai palengvina kančias. Ilgesnė medicininių kanapių istorija tokia.
Prieš keliolika metų Izraelyje vietiniai mokslininkai pradėjo daryti studijas gydydami PTSD (Post Traumatic Stress Disorder) kanapėmis. Tyrimai buvo atliekami daugiausia senelių namuose – tarp Holokaustą išgyvenusių vyresnių žmonių šis sutrikimas dažnas. Dalis šių senolių sirgo diabetu ir/ar vėžiu. Daliai pacientų po šio gydymo pradėjo kristi cukraus kiekis kraujyje ar nykti augliai. Tokie rezultatai suintrigavo medicinos ir mokslo pasaulį.
Tada sekė tyrimai, gydant vaistams atsparius epilepsijos pacientus. Ir dar visa eilė kitų medicininių studijų, parodžiusių teigiamus rezultatus.
Šiandien situacija yra tokia: JAV šis augalas ligų gydymui pasitelkiamas jau daugiau nei pusėje valstijų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. gydymas kanapėmis bus leidžiamas ir Vokietijoje.
Epilepsija Lietuvoje serga 5 žmonės iš 1000, 90 000 serga vėžiu ir šis skaičius, deja, nuolat auga.
Kol kas nieko neteigiu. Tačiau, manau, kad atėjo laikas pradėti kalbėti apie kanapes, diskutuoti su specialistais apie jų panaudojimą medicinoje ir moksliniais tikslais.
P.s. O jei dėl gražios sienos ir ne tokios gražios tarptautinės politikos – tai man vienodai neramu ir tas bučinys, ir bendrai traukiamas dūmas...“ – rašė jis.
Įrašą lydėjo nuotrauka prie garsiojo „Keulė rūkė“ bučinio ant pastato sienos, kuris po suniokojimo atgimė ir tapo dar aktualesnis.
