Tačiau T.Johnson viršininko, kuris daugelį metų dirba chirurgu ir net užėmė Amerikos chirurgijos asociacijos prezidento postą, neklausė ir darė savo, rašo CNN.
„Pasakiau, jam, kad jei nori, jog liaučiausi, tegul įrodo, kad tai iš tiesų kenkia sveikatai“, – prisiminė moteris.
Tačiau dr. R.Szabo to negalėjo padaryti. Todėl jis kreipėsi į kolegą Robertą Boutiną, radiologą, su prašymu bendradarbiauti, atliekant tyrimą šiuo klausimu.
Idėja buvo paprasta: suburti draugėn būrį sąnarių „traškintojų“ ir paprašyti jų atlikti jiems įprastą veiksmą, stebint ultragarsu, kad būtų galima išvysti, aks iš tiesų vyksta sąnariuose trakštelėjimo metu.
Tuomet palyginti „traškintojus“ su to nedarančiais ir ieškoti fiziologinių pokyčių, įskaitant tinimus ar rankų susilpnėjimą.
Dr. R.Szabo buvo visiškai įsitikinęs, kad tyrimas įrodys, jog jo darbuotoja turi liautis traškinusi plaštakas. Tačiau tyrimo rezultatai buvo priešingi.
Visi „traškintojai“ nesiskundė jokiomis plaštakų sąnarių problemomis. Iš tiesų tokie asmenys galėjo pasigirti didesne judesių amplitude, palyginti su tais, kurie to nedarė.
Tyrimas dar nebuvo publikuotas, bet pristatytas Šiaurės Amerikos radiologijos draugijos posėdyje.
Kas vyksta sąnarių traškėjimo metu?
Tyrėjai, peržiūrėję 400 „traškintojų“ ultragarso įrašus, pastebėjo, kad proceso metu sąnariuose buvo matyti tarsi blyksnis.
Paprastai tariant, ten, kur susijungia du kaulai, yra sąnario kapsulė. Ji yra pripildyta skysčio. Kai mes traškiname plaštakas, erdvė tarp kaulų plečiasi, o ten esančio skysčio nebepakanka, kad užpildytų spragą. Kapsulės viduje krenta slėgis, tuomet susiformuoja tarsi dujų burbulas, kuris sprogdamas ir atrodo it blyksnis. Tuomet girdime tą pokšėjimą.
Pasak medikų, tyrimų rezultatai atskleidžia, kad slėgio sąnaryje sumažėjimas ir lemia didesnį lankstumą.
Tad visi perspėjimai sąnarių traškinimo apie pavojų sveikatai – tik šnipštas?
Tyrimo autoriai teigia, kad vis dėlto tyrimas nurodo tik trumpalaikį poveikį. Kad vyksta tai darant ilgą laiką – taip ir lieka neaišku.
Tiesa, apie tai galėtų papasakoti Donaldas Ungeris, kuris 1998 metais taip pat publikavo tyrimą apie tai. Jis kairės rankos krumplius traškino kiekvieną dieną 60 metų, o dešinės rankos krumpliai nebuvo paliesti. Taip norėjo sužinoti, ar sąnarių traškinimas gali turėti įtakos artritui. Po 60 metų bandymų kairės rankos sąnarių būklė nesiskyrė nuo dešinės.
Už šį savo darbą 2009 m. jam paskirta lg Nobelio premija, t. y. Nobelio premijos parodija lietuviškai dažnai įvardijama „Šnobelio premija“.
