Atrodo, praėjus beveik visam amžiui, problemos, apie kurias rašė išminčius nebeturėtų būti aktualios. Vis dėlto, šiandien jos aktualesnės nei bet kada anksčiau.
Pažvelgus į internete pasklidusius memus darosi aišku, kad Gandhi buvo kategoriškai nusiteikęs prieš skiepus. Visgi, kitiems kilo klausimų ar tai, kas juose rašoma, iš tiesų išminčiaus žodžiai. Deja, nuotraukose matomos Gandhi frazės paliečia tik paviršių to, ką apie vakcinas jis manė iš tikrųjų.
Savo knygoje „Sveikatos gidas“ Mahatma Gandhi negailėjo šiurkščių žodžių šiai Vakarų inovacijai. Žinant istorinį periodą, kurio metu jis gyveno, tai neturėtų stebinti.
Gandhi buvo Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas, padėjęs savo šaliai išsilaisvinti iš Didžiosios Britanijos gniaužtų kolonizacijos metais. Taigi nekeista, kad jis kritiškai žiūrėjo į kone priverstinį vakcinavimą Indijoje.
Pagrindinės knygoje pateikiamos idėjos:
1. Teigiama, kad klaidingai pateikiama tokių ligų, kaip raupai, prigimtis. Nors pats virusas yra pakankamai pavojingas, asmenys, kuriems buvo atlikti skiepai, patiria didesnę riziką susirgti nei tie, kurie vakcinavimo išvengė ir taip išlaikė imunitetą.
2. Vakcinavimas prieštarauja higienos normoms. Sveikam asmeniui sušvirkščiant ligą, jis neišvengiamai tampa silpnesnis ir imlesnis ligoms. Taip pat kyla pavojus susirgti kitomis infekcijomis, o galiausiai rimta liga, kurios buvo galima išvengti neskiepijant.
3. Ligos prevencijos metodas skiepijant sukelia papildomą riziką (pavyzdžiui, odą praduriant adata). Tuo tarpu natūralus apsikrėtimas šia liga (pavyzdžiui, per burną) yra mažiau pavojingas.
4. Ligos baimė žmones varo skiepytis negalvojant sveiku protu ir nesivadovaujant logika.
5. Vakcinavimas yra amoralus ir neetiškas, kadangi tam, jog būtų sukurti skiepai, kenčia gyvūnai.
6. Pelnas, kurio sulaukia medikai, yra pagrindinė priežastis, kodėl yra neminimas neigiamas vakcinų poveikis sveikatai bei problemos, susijusios su jų saugumu ir veiksmingumu.
7. Skiepams prieštaraujantys asmenys turėtų drąsiai laikytis savo nuomonės ir nebijoti teisimo bei bausmių.
8. Tie, kurie prieštarauja dėl medicininių priežasčių, turėtų siekti perprasti sistemą ir išmokti palenkti į savo pusę kitus.
9. Higiena, sanitarinės sąlygos, grynas oras, vanduo ir neužterštas maistas yra pagrindinės priemonės užkirsti kelią infekcijai bei padėti nuo jos kenčiantiems.
Ragina prisiminti, kas toks buvo Gandhi
Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininkas Alvydas Laiškonis teigė, jog Mahatma Gandhi pasisakymai realybės neatitinka dėl kelių priežasčių. Visų pirma – tai prieš pusamžį gyvenusi asmenybė, nesulaukusi svarbiausių imunologijos mokslo pasiekimų.
Be to, jis buvo nusiteikęs prieš daugelį kitų Vakarų išradimų. Gandhi pasipiktinimą kėlė ne vien medicinos mokslo pažanga, bet ir technologijų vystymasis bei taikymas kasdieniam vartojimui.
„Prieš laikantis Gandhi pasakytų teiginių derėtų įvertinti, jog jis – iš tiesų svarbi istorinė asmenybė. Vis dėlto, medicinos moksle jis pernelyg daug neišmanė, juolab, kad pagrindiniai su vakcinomis susiję išradimai įvyko jau po jo mirties.
Be to, atsižvelgiant į istorinį periodą, kuriuo Mahatma gyveno, nenuostabu, jog jis skatino pasipriešinimą Vakarų valstybių siūlomoms inovacijoms. Juk jis – pagrindinis Indijos išsilaisvinimo vadas, šalį atvedęs į laisvę iš kolonizacinės sistemos bei Didžiosios Britanijos gniaužtų“, – kalbėjo infektologas.
Pasisakymas prieš skiepus – žingsnis atgal
Prieš skiepus nusiteikusių asmenų judėjimas šiuo metu yra pasiekęs kone aukščiausia tašką. Tai konspiracijos teorijos šalininkų judėjimas, kurio sekėjai teigia, jog vakcinos sukelia daugiau problemų, nei jas išsprendžia.
Kai kurie iš jų netgi tiki, kad žmonių skiepijimas turi visai kitokį tikslą, nei apsaugojimas nuo įvairių ligų, o radikaliausieji šalininkai tvirtina, kad tai – puikus būdas sumažinti pasaulio populiaciją.
Nepaisant šių teiginių absurdiškumo, nenuostabu, kad yra skiepų priešininkų. Kiekviena nauja idėja ar išradimas sulaukia tam tikro pasipriešinimo. Taip atsitiko ir vos sukūrus vakcinas, tačiau tuo metu joms buvo priešinamasi dėl baimės pavirsti karve (lot. vacca - karvė), nes žmonėms imunitetas buvo suteikiamas pasitelkiant karvės raupų virusą.
Šiuolaikinis žmogus neturėtų turėti tokių, ar panašių nepagrįstų baimių. Būtent dėl šios medicinos pažangos nebežinome, ką reiškė laikai, kuomet lengvai skiepų pagalba išvengiamos ligos neretai buvo mirtinos. Tik vakcinų dėka tokios ligos tapo kontroliuojamos, tačiau ne išnykusios.
Čia susiduriama su pagrindiniu nesusipratimu, kuomet yra teigiama, jog nėra prasmės vaiką skiepyti nuo ligos, kuri yra išnykusi. Deja, pastaraisiais metais pasireiškę kiaulytės, tymų, maro ir padidėję skarlatinos bei tuberkuliozės atvejai įrodo, kad šis teiginys realybės neatitinka.
Gresiančios epidemijos mastas kasmet tik didėja
Tai, kad kiekvienais metais atsiranda tėvų, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, reiškia, jog neskiepytų žmonių Lietuvoje kasmet daugėja. Taigi, ligoms imlus visuomenės sluoksnis tik auga, o tai reiškia didėjantį galimos epidemijos mastą.
„Daugėjant neskiepytų žmonių didėja ir mastelis, kuriuo pasireikš liga. Dažniausiai tai būna oro lašeliniu būdu plintantys susirgimai.
Per pastarąjį dešimtmetį neskiepytų suaugusiųjų ir vaikų tarpe jau porą sykių pasireiškė tymų epidemija. Tai, jog imuniteto neturinčių žmonių skaičius tik auga reiškia, kad sekanti ligos banga bus tik didesnė.
Labai svarbu, kad pacientai suvoktų, jog ligos, nuo kurių skiepijama, nėra išnaikintos. Jos yra sėkmingai kontroliuojamos vakcinų pagalba, tačiau vis dar egzistuojančios“, – tvirtino profesorius A. Laiškonis.
