Du atvejai įvyko Vilniuje – numušė kraujospūdį (realus 120x190), priimamajame užrašė, kad buvo mažesnis, ir liepė važiuot namo. Žmogus neturėjo pinigų ir, išgrūstas lauk, pėsčias parėjo namo septynis kilometrus, nes trečią nakties visuomeninis transportas nevažiuoja.
Septintą ryto tas pats žmogus vėl greitąja buvo gabenamas į Antakalnį ir – o Dieve, koks stebuklas! – hospitalizuotas. Kai nuėjau aplankyti, apie priėmimo skyriaus ponią medikės chalatu, kuri naktį jį išprašė iš ligoninės, ligonis įstengė prisiminti tik tiek: „Ji klausė manęs, ką darysim.“
Nesiimu spręsti, ar toji atsainaus veido ponia bandė reketuoti nelaimėlį, kuris dėl nenormaliai pašokusio kraujospūdžio neįstengė galvoti, ar galimai vykdė nerašytą instrukciją kuo mažiau pacientų paguldyti į stacionaro lovą. Nes kiekvienas ligonis – išleisti dideli pinigai, o sveikatos apsaugos sistema jų turi per mažai.
Labai panaši situacija prieš kelias dienas pasikartojo Molėtų ligoninėje. Į redakciją kreipėsi dializuojamus ligonius iš kaimo vietovių į Utenos ligoninę, kurioje veikia dializės skyrius, vežiojantis vairuotojas Bronius Dūdėnas.
Jo nuomone, 51-erių pacientas nuo Pabradės, kurį jis nuolat vežiodavęs valyti kraują dėl neveikiančių inkstų, mirė todėl, kad naktį nebuvo paguldytas stebėti Molėtų ligoninėje, į kurią jį atgabeno greitoji pagalba vėlų paros metą. Mirusiojo pavardė – Petras Vinčenko.
„Ligonis skambino vėlai vakare ir maldavo skubiai gabenti į ligoninę, nes jam silpna. Deja, buvau išvažiavęs.Išsikvietė greitąją. Prieš pusantro mėnesio tam vyrui buvo operuota širdis, bet Molėtų priėmimo skyrius jam suleido vaistų ir naktį iškvietė taksi, kad jis trečią nakties važiuotų atgal į savo kaimą už keliasdešimties kilometrų.
Jeigu šitaip reaguojama į ligonį, kuris yra po širdies operacijos ir kurio inkstai neveikia, negalime būti tikri, kad panašiai neatsitiks su bet kuriuo iš mūsų. Sveikas protas sako, kad tokį ligonį reikėjo nedelsiant guldyti į ligoninę“, – kalbėjo bendrovės „Renalvita“ vairuotojas Bronius Dūdėnas.
Molėtuose suleisti vaistai netrukus nustojo veikti ir greitosios ekipažas po kelių valandų vėl gabeno tą patį ligonį nuo Pabradės į Molėtus, o iš ten – į Uteną. Deja, jau buvo per vėlu – Petras dvigubos kelionės pas medikus neištvėrė ir išleido dūšią.
Molėtų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Stanislava Jurgelėnienė bandė aiškintis, kodėl sunkų ligonį apžiūrėjusi gydytoja rizikavo jo neguldyti į stacionarą, tačiau ši teigia, kad ligonis pats pasišalino iš ligoninės. Artimieji mirusiojo telefone nerado skambučio jokiai taksi bendrovei ir spėja, kad taksi būsimajam mirtininkui iškvietė ligoninės personalas.
Kaip nutiko iš tikrųjų, turėtų aiškintis ligoninės auditas. Petro neprikelsi, bet klausimų dėl pacientų, kuriuos į gydymo įstaigas atgabena greitosios, skubaus išmetimo namo, klausimų kyla. Net labai rimtų.
