Kaip tik tokią idėją plėtoja Harvardo ir Notingamo universitetų mokslininkai. Jų kuriamas įrankis (įdantis?) – kamienines ląsteles ir jų augimą stimuliuojanti plomba.
Odontologai per metus gydo milijardus ėduonies pažeistų dantų su didesnėmis ar mažesnėmis skylutėmis. Įprastinis gydymo metodas – dantų gręžimo įranga nuvalyti ėduonies pažeistus audinius, o išvalytą danties ertmę užpildyti plomba.
Bėda ta, kad 10-15 proc. dantų plombų „nelaiko“. Su tokia statistika sutinka ir Notingamo universiteto terapinių biomedžiagų tyrinėtojas Adamas Celizas.
Dėl šios priežasties odontologams tenka valyti milijonus danties kanalų per metus – iš kanalo pašalinti minkštuosius danties audinius, kuriuose yra kraujagyslių, nervų, jungiamųjų audinių.
Be minkštųjų audinių dantis vis labiau silpsta, o galiausiai ateina laikas jį traukti lauk.
A. Celizas su kolegomis išrado naujos kartos plombą iš sintetinių biomedžiagų, kurios stimuliuoja kamieninių ląstelių augimą danties minkštimo audiniuose. O į danties ertmę ši medžiaga įdedama kaip ir plombos junginiai, po to sukietinant ją ultravioletiniais spinduliais.
In vitro testavimo eigoje biomedžiagų plombos stimuliavo danties kamieninių ląstelių dauginimąsi ir diferencijavimąsi į dentiną, kaulo audinius, sudarančius didžiąją danties masės dalį, ir emalį.
Išradimo autoriai įsitikinę, kad pažeistame dantyje naujai susiformavusios kamieninės ląstelės gali eliminuoti tuos danties pažeidimus, kurie atsiranda dėl danties plombavimo. Pavyzdžiui, biomedžiagų plomba sudarys dančiui gyti pačiam.
A. Celizo teigimu, ateityje iš tokių atstatomųjų biomedžiagų galėtų būti gaminamos visos plombos. Plombuoti dantys gytų patys, mažėtų iškritusių ar suirusių plombų procentas,
veikiausiai mažėtų ir nemalonios danties kanalų valymo procedūros būtinybė.
Beje, šis tyrėjų kolektyvas už tokius pasiekimus medžiagų srityje Karališkosios chemikų draugijos Pažangiųjų technologijų konkurse buvo apdovanotas antrosios vietos prizu.
