Krikščioniškų pažiūrų medikė priminė, kad visi žmonės – ir ji, ir šio teksto autorė, ir šalies prezidentė prasidėjo nuo embriono. Laimė, kad tuo metu nebuvo galimybės embrionų šaldyti ir sunaikinti.
Kitaip kas žino, koks būtų medikė, žurnalistės ar prezidentės likimas: „Naikindami embrionus, naikiname žmones. Nenoriu, kad Lietuva būtų mirties kultūros valstybė.“
– Kaip vertinate Seimo priimtą pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo draudžiama kurti daugiau embrionų nei bus perkeliama į gimdą, leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes? – lrytas.lt paklausė medicinos mokslų daktarės.
– Teigiamai. Aš už tai, kad įstatymas galiotų. Neramu, jeigu jis bus prezidentės vetuojamas. Tai mano ir kaip gydytojos, ir kaip žmogaus nuomonė – mes negalime žudyti gyvybės. Jei vetuojame įstatymą, tampame oficialiai mirties kultūros valstybe.
Dabar priimtas įstatymas yra prieš embrionų žudymą. Jei bus leista šaldyti ir naikinti embrionus, oficialiai bus pripažinta, kad mirties kultūra yra gerai.
– Kaip gyvybė būtų žudoma leidus šaldyti embrionus?
– Išmetant užšaldytus embrionus.
Per studijas turėjau atlikinėti abortus. Tai buvo privaloma praktika ketvirto kurso studentams medikams. Darydami tai, gydytojui prižiūrint.
Matydavome, kaip kibiriukais yra išmetami abortuoti vaikučiai. Praktiškai nematau jokio skirtumo, tik tiek kad bus išmetamas embrionas – mažesnis žmogus.
Mes kiekvienas buvome embrionas – ir jūs, ir mūsų prezidentė, ir aš. Be šito niekas neatsirado.
Kiaušialąsčių šaldymas yra morališkai priimtinas, nes tai dar nėra žmogus.
Dėl užšaldytų embrionų jų tėvams gali kilti moralinių ir psichinių sunkumų. Turėjau vieną pacientą, kuris klinikoje turėjo užšaldytą embrioną. Jam buvo išsivysčiusi depresija. Iš dalies ligą lėmė itin sunki dilema – ką daryti su užšaldytu embrionu. Įdomiausia, kad pagalbinis apvaisinimas porai nepadėjo, o vėliau jie pastojo natūraliu būdu.
Įstatymo priėmimas ir svarstymas vyko apie 15 metų. Dalyvavau tame procese, man atrodo svarbu apginti gyvybes tų, kurie dar negali savęs apginti.
– Kaip vertinate nuostatą, kad įstatyme nenumatyta trečiojo asmens lytinių ląstelių donorystė?
– Mes su pacientais ekspertinį itnerviu pradedame nuo to, kas yra tėvas ir mama, kokie buvo santykiai, ar vaikas buvo lauktas, mylimas, ar mama buvo sveika nėštumo metu.
Tai daug pasako apie pacientą. Tai yra labai svarbu.
Turėjau pacientų, kurie nežinojo, kas jų tėvai. Tai yra didelė kančia. Vaikai vargsta, kol motinos pasako, kas buvo tėvai. Paskui kenčia, kai susitinka su tėvais, o šie juos atstumia.
Taip pat svarbu neprisileisti mirties kultūros, minčių apie abortą ar vaiko mirties troškimo. Prieš penkiolika metų esu gydžiusi vyrą, kuris kreipėsi dėl depresijos. Išbandėm įvairius antidepresantus, psichoterapiją, tačiau jis vis tiek puoselėjo savižudiškas mintis.
Vėliau jis iš motinos sužinojo, kad kai ji buvo nėščia, norėjo darytis abortą. Tai galėjo turėti įtakos jo suicidiniams polinkiams.
Sūnus ir motina ilgai kalbėjosi, motina jo nuoširdžiai atsiprašė. Tai ir filosofiniai pokalbiai jam padėjo labiau suprasti savo mamą. Tai išjudino depresijos dinamiką.
- Kokias grėsmes įžvelgiate, jei įstatymas visgi būtų vetuotas?
– Vetavus įstatymą, liktų liberalaus įstatymo šalininkų siūlymas – leisti preimplantacinę diagnostiką, kuri leidžia sunaikinti ar išmesti genetiškai „mažiau vertingus“ embrionus pagal subjektyvius kriterijus (pvz. pagal polinkį sirgti ligomis: krūties vėžiu, tam tikrais kardiologiniais susirgimais ir kt.).
Tačiau tai net ir liberaliausiose valstybėse kelia nuogąstavimus dėl eugenikos, t.y. Iškyla grėsmė dėl žmonių rasės gryninimo, kuriant genetiškai idealius žmones.
Čia kaip daržovių retinimas kolūkio laukuose. Manyčiau, laikas imti gerbti žmogų ir ta pagarba rodyti.
Priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas neleis taikyti preimplantacinės diagnostikos, nes žmogaus gyvybės skirstymas į „kokybišką“ ir „nekokybišką“ pagal atitinkamus genetinius požymius pažeistų žmogišką orumą ir de facto įtvirtintų eugeniką.
Taigi čia mokslo pasiekimais nereikėtų manipuliuoti, būkime žmonėmis – kurkime, o ne naikinkime.
- Kas turėtų finansinės naudos iš įstatymo, kuris leistų
– Turėjau ne vieną pacientą, kuris išleido tūkstančius vaisingumo klinikose, rezultatų negavo, finansiškai nuskurdo, puolė į neviltį. Paskui pastojo natūraliu būdu po dešimties hipnozės seansų.
Žmonėms reikia švietimo. Manoma, kad jei brangiai sumokėsiu tai ir turėsiu, ką noriu. Bet ne viskas pinigais matuojama, net labai turtingi žmonės nebūtinai jaučiasi laimingi, žudosi.
Dėl šio įstatymo vyko arši kova gal penkiolika metų, teko dalyvauti daugybėje svarstymų Seime. Dabartinio, konservatyvaus įstatymo priėmimas – tai biznio sužlugdymas vaisingumo klinikoms, dingsta galimybė pasipelnyti.
Nieko nežinome apie tų klinikų veiklą, visuomenė nebuvo supažindinta su jų finansinėmis atskaitomis, procedūros kartotos daug kartu. Tai uždaras pasaulis, apie kurį visuomenė nėra informuota, lyg tai būtų kokia paslaptis, saugoma aukštų pareigūnų.
Žinoma, kad biznis priklauso gerbiamo Algirdo Mykolo Brazausko šeimos nariams, taigi apsaugotas. Finansiškai solidus, sėkmių-nesėkmių statistika neskelbiama.
- Kiek, jūsų žiniomis, Lietuvai reikėtų pinigų, jei būtų priimtas liberalesnis pagalbinio apsvaisinimo įstatymas?
– Sveikatos apsaugos ministras, žada kompensuoti viską, įskaitant ir ląstelių saugojimą, ir preimplantacinę diagnostiką. Lietuvoje to kainos nėra žinomos, tačiau kaimyninėje Latvijoje tai kainuoja apie 9000 eurų.
Taigi sumos, kurias žadama kompensuoti, iš tiesų yra labai didelės, o biudžete tam rezervuota 800 000 eurų suma. Tačiau akivaizdu, jog tokios sumos neužteks, nes poreikis yra kur kas didesnis. Reikėtų bent 4 mln. eurų per metus.
Vadinasi, arba kažkas nebus kompensuojama, arba gerbiamas ministras meluoja, žada artėjant rinkimams. O jei reikės dviejų trijų procedūrų daugiau? Iš kur bus imami pinigai?
