„Nieko nepadarysi – ne pirmas kartas. Grįžusi namo uždėsiu šlapimo kompresą, ir tynimas akimirksniu atlėgs“, – pratarė.
Pažinojau aukštaitę, kuri, kojoms suskaudus, blauzdas apklijuodavo kopūsto lapais. Atrodydavo, kad ką ką, bet išsiplėtusias venas būtina operuoti. Mat, prasidėjus kraujagyslių uždegimui, blauzdos ir parausdavo, ir paburkdavo.
Bet tų „ką ką“ taip ir neprireikė. Kopūsto lapai, o kartu – ir šlapimu sumirkyto binto kompresai kažkokiu stebuklingu būdu išblukindavo raudonį, numalšindavo uždegimą, ir ji, lyg „smetanska“ dama, įsispyrusi į aukštakulnius ir užsivožusi skrybėlaitę, vėl sukdavo ratą po visas kvartalo parduotuves. Iki tol, kol sulaukusi 89 metų, amžiams aukštakulnius paspyrė po lova.
Tačiau ne visos damos ligas išsigydo kopūstlapiais. Yra daug reiklesnių moterų, kurios mielai išleidžia pinigų, tarkim, prarastas jėgas sugrąžinančiam masažui. Atseikėja tam kokį 40 eurų? O gal tiek pat pakloja tūlam Reiki meistrui už energijos iš kosmoso transliacijos seansą?
Nemenki, nemenki pinigėliai subyra į plyšius sveikatos priežiūros grindyse.
Tačiau ilgai tai nebesitęs. Valdininkai sumanė užkaišioti tuos plyšius užkalbėtos vatos gumuliukais ir nudažyti grindis teisės aktų klijais, kad prie jų priliptų visi liaudies medicinos žinovai.
Visi tie, kurie atskiria juozažoles nuo jonažolių, kurie moka užkalbėti rožę ar iš akių rainelės nustatyti, kurioje vietoje užsikimšo žarnynas.
Klijai prisiurbs visus. Ir tuos, kurie kalbasi su kosmosu, ir tuos, kurie gerai išmano gydančią žolynėlių galią.
Mat Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iščirškino Papildomosios ir alternatyviosios (tiesiog – PA) sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Ir ką tik patiekė jį lėkštutėse visuomenei, kad ir ji pagromuliuotų.
Sumanymas yra toks – būtina licencijuoti dvi pasiklydusias PA sritis – sveikatos rekreaciją ir natūraliąją bei liaudies mediciną. Vadinasi, šių sričių žinovams reikės pasirūpinti veiklos leidimu – gauti pažymėjimą, liudijantį, kad jie yra ne šarlatanai ir išmano tai, ką daro.
Sveikatos rekreacija nėra toks baisus naujadaras, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Tiesiog tai paslaugos, kurios po ligos padeda žmonėms atgauti jėgas – ir fizines, ir dvasines. Vieniems, žiūrėk, tam pakanka minkšto čiužinuko, kitiems – iškylos paežerėje, tretiems – papliauškėti baidarių irklais ar tik paspoksoti į gražų paveikslą.
O štai liaudies medicinos paslaugų marios yra ir didelės, ir klastingos. Jose laivelius irkluoja ne tik žolininkai, bet ir natūropatai, ir reiki meistrai, ir – teigiama – net raganos su esktrasensais.
Panašaus sumanymo užmesti tinklą ir išgraibyti šarlatanus jau būta. Berods, prieš porą metų buvo pirmųjų bandymų tai padaryti, ir tie bandymai ne juokais įsiutino šalies raganas.
Mat buvo užsimota šias bioenergetikos specialistes, kaip ir ekstarsensus, sutupdyti po kažkokių „sveikatinimo rūmų“ sparnu ir stebėti jų veiklą.
Esą, kiekvieną besikreipiantį žmogų jie turi užregistruoti, nustatyti diagnozę, aprašyti, kokiais metodais jį gydė ir koks buvo tos pagalbos poveikis. Be to, buvo numatyta, kad tam būtina išsipirkti verslo liudijimą, vadinasi, sumokėti ir gabalėlį mokesčių.
Tačiau raganos tada ėmė inkšti, kad licencijas savo veiklai jau turi, ir kad moka mokesčius valstybei. Pazvimbusios jos tam kartui atšaldė ministerijos užmojus.
Bet šiemet valdininkai vėl sukilo prieš apsišaukėlius. Esą, žmonėms eiti pas visokius „rožės užkalbėtojus“ niekas neuždraus, todėl geriau jau reglamentuoti netradicinių paslaugų teikimą.
Norint tai padaryti, pirmiausia sumanyta tas paslaugas sugrupuoti pagal žmogaus sveikatai keliamos rizikos didumą. Sutarta, kad licencijuoti būtina tik tokias, kurios yra pavojingiausios.
Kokias? Pasirodo, nemenką riziką žmogaus sveikatai kelia įvairūs kūno masažai, aplikacijos, įvyniojimai ar tatuiravimas.
Rizikingos yra ir biologinio poveikio paslaugos – fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija ir panašios „-apijos“. Pavyzdžiui, yra tokia urinoterapija, kai liga „gydoma“ geriant žmogaus arba gyvūnų šlapimą arba išoriškai vartojant (apie kompresus juk jau pakalbėjom). Bet tokia pagalba yra dar pavojingesnė už pirminę ligą, nes gali ir apnuodyti organizmą, ir pasėti užkratą.
Net įvairios menų ar susijusių su gyvūnais terapijų rūšys nėra visiškai saugios. O kur dar gydymas mineralais, metalo plokštelėmis ar bičių įgėlimais?
Ar tik ne saugiau būtų griebtis sveikatai mažiau grėsmės keliančių „psichoemocinio poveikio“ paslaugų, pavyzdžiui, jogos, Reiki, autogeninių treniruočių ar rytų medicinos.
Ministerija išaiškino, kad pastarosios paslaugos nėra rizikingos, todėl pakaks, kad jas administruotų naujai įsteigta asociacija. O štai vidutinės ir didelės rizikos paslaugoms tokios „savireguliacijos“ per maža.
Joms reglamentuoti ir buvo parengtas minėtasis PA įstatymo projektas, numatantis, kad rizikingų paslaugų teikėjams reiks licencijų. O visu tuo, ko reikia netradicinės medicinos saugumui ir kokybei užtikrinti, pasirūpins pati SAM.
Sumanymas gal ir nėra prastas, bet kosmoso įtakos šio teisės akto kūrėjams nepavyko išvengti.
Mat į jį suguldyti „kvalifikaciniai reikalavimai specialistams“, norintiems „už pinigą“ rūpintis kitų sveikata, verčia kasytis pakaušį.
Pavyzdžiui, numatyta, kad natūralios liaudies medicinos srities biologinio bei psichosocialinio poveikio paslaugas galės teikti ne tik medicininį ar farmacinį išsilavinimą turintys specialistai, bet ir sociologai ar edukologai.
Vadinasi, „rožės“ užkalbėjimas, kurį iš kartos į kartą perduoda kaime solidaus amžiaus sulaukę žmonės, taps sveikatos priežiūros paslauga, jei tai darys koks nors mokytojas?
Smagi yra ir prievaizdo – alternatyviosios medicinos plėtros komiteto sudėtis. Pasirodo, medicinos plėtra teks rūpintis ir Ūkio, ir Žemės ūkio ministerijų atstovams, o jei to nepakaks, tai sveikatinimo misijos teks griebtis ir Kultūros ministerijos valdininkams.
O dabar būtų pats laikas įminti mįslę – kas per paslaugos, priklausančios aukštėliau paminėtai „natūralios liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio“ grupei? Užkerėjimas? Būrimas? Ar gyvačių nuodų porcija?
Smalsu, kaip ministerija nustatys raganavimo standartus ir su tuo susijusių produktų gamybą?
Šiam viraliukui, prieskonių, atrodo, nepritrūks.
