Šiandien tarptautinę Klinikinių tyrimų dieną mininti Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) skaičiuoja, kad biofarmacijos pramonė į inovacijų kūrimą investuoja daugiau savo pajamų, nei bet kuris kitas sektorius – 14,4 procento. Rezultatas – šiuo metu vystymo stadijoje yra per 7 tūkst. naujų medikamentų.
„Klinikinių tyrimų diena suteikia visuomenei galimybę suprasti, kokią didžiulę vertę šie tyrimai daro vystant naujus vaistus, gelbstinčius pacientų gyvybes“, – sakė EFPIA Lietuvoje atstovaujančios Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos vadovas Leonas Kalėtinas.
Pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusas 1980-aisiais dar buvo laikomas mirties nuosprendžiu, o dabar mirčių dėl šio viruso sumažėjo net 80 procentų. Dėl medicinos progreso nuo 1990-ųjų mirčių nuo vėžio atvejų skaičius kai kuriose šalyse sumažėjo 20 procentų. Daugiau nei 95 proc. pacientų, sergančių hepatitu C, jau yra išgydomi vaistais.
L.Kalėtino teigimu, klinikiniai tyrimai sudaro galimybę pacientams naudoti naujausias medicinos inovacijas, kurios ypatingai svarbios gydant šių laikų rykštėmis laikomus susirgimus: chroniškas ligas, augantį atsparumą antimikrobiniams vaistams ir 6 tūkst. pasaulyje žinomų retų ligų.
Nuo 6 iki 12 metų trunkantys klinikiniai vaisto tyrimai sudaro 58,6 proc. visų produkto vystymo kaštų. „Tačiau tai nestabdo medicinos progreso. Priešingai – Europos vaistų agentūros duomenimis, kasmet pradedami net 4 tūkst. naujų klinikinių tyrimų“, – sakė L.Kalėtinas.
L.Kalėtino teigimu, Europos moksliniai tyrimai ir plėtra artėja prie naujo etapo, kurio pagrindas – naujasis Klinikinių tyrimų reglamentas. Jo tikslas – palengvinti leidimų atlikti klinikinius tyrimus išdavimo procedūrą, skatinti naujų vaistų kūrimą taikant aukštus saugumo ir etikos standartus ir užtikrinti inovatyvių bei veiksmingų gydymo technologijų prieinamumą Europos sąjungos pacientams. Reglamentu taip pat siekiama užtikrinti visapusišką visuomenės informavimą apie vykdomus klinikinius tyrimus ir jų rezultatus.
Lietuvoje biomedicinos tyrėjai vadovaujasi Seimo praėjusių metų rudenį priimtu Biomedicinos tyrimų etikos įstatymu, nustatančiu biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus. Įstatyme nurodoma, kad biomedicinos mokslų hipotezės gali būti tikrinamos tik vadovaujantis principu – žmogaus interesai svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus.
Be to, Lietuvai siekiant iki 2020 m. tapti Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų centru, šio mėnesio pradžioje ministrai, universitetų rektoriai ir technologijų bei biotechnologijų sričių atstovai pasirašė bendrą rezoliuciją, numatančią darbą ties 4 sritimis.
Viena jų – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas.
Gegužės 20-ąją švenčiama Klinikinių tyrimų diena užgimė 18 amžiuje, kai britų karališkosios flotilės laive seržantas Džeimsas Lindas (James Lind) tarp skorbutu sergančiu jūrininkų įgyvendino pirmąjį klinikinį tyrimą. Atlikęs testą su 12 vyrų, suskirstytų į 6 tiriamųjų grupes, jis pastebėjo, kad citrusinių vaisių naudojimas lėmė geresnius gydymo nuo skorbuto rezultatus nei sidro, atskiestos sieros rūgšties, acto, jūros vandens, ar česnako ir garstyčių pastos vartojimas.
