Cezario pjūvis: pliusai ir minusai mamų ir medikų akimis

„Moterys cezario pjūvį Lietuvoje savo noru renkasi pakankamai nedažnai. Mes, medikai, neturime paklusti tokiam moterų norui. Ši operacija atliekama tik pagal medicinines indikacijas, tarp kurių moters noro tikrai nėra“, – teigė gydytojas.

Pasak pašnekovo, tos moterys, kurios išreiškia pageidavimą gimdyti operaciniu būdu, ją įvardija kaip itin saugią ir greitą. „Dažnai moterys prisiklauso istorijų apie nesėkmingus natūralius gimdymus ir mano, kad operacija – geriausia išeitis, tačiau tai tikrai klaidinga nuomonė, – sakė B.Žaliūnas. – Taip, po šios operacijos komplikacijos yra labai retos, viskas vyksta gana greitai ir saugiai, tačiau yra keli kiti niuansai. Cezario pjūvis turi vieną sąlygą – jis tampa saugus tik tada, kai atliekamas pagal indikacijas ir ne be reikalo.“

Anot mediko, jei moteris tiesiog pati nori pjūvio, paprastai atsiranda kita svarstyklių pusė – medicininėmis indikacijomis nepagrįsta operacija didina pavojų tiek moters, tiek jos naujagimio ir vaiko sveikatai: komplikacijos, susijusios tiek su pačia operacija, tiek su pooperaciniu gijimo laikotarpiu, padidėjusios gimdos plyšimo, peraugusios placentos rizikos kitų nėštumų metu ir pan.  

Vilniaus gimdymo namų direktorės pavaduotojas gydymui aiškino, kad cezario pjūvis atliekamas tada, kai gimdymas natūraliais gimdymo takais kelia pavojų moters, vaisiaus arba jų abiejų sveikatai.

Kartais tai yra žinoma dar prieš gimdymą (gimdoje vaisius guli skersai, gimdyvė serga sunkiomis širdies ligomis) ir atliekama planinė cezario pjūvio operacija. Kartais pavojus iškyla gimdymo metu (vaisius pradeda dusti gimdoje). Tada atliekama skubi operacija.

Planinis cezario pjūvis atliekamas tai aptarus su gydytoju iš anksto. Nėščia moteris arba gauna siuntimą į stacionarą iš jos nėštumą prižiūrinčio gydytojo, arba pati kreipiasi konsultacijai. Jei yra indikacijų planinei cezario pjūvio operacijai, gydytojas paskiria operacijos datą.

„Vieni cezario pjūviai daromi skubiai, kai iškyla grėsmė gimdyvei ar vaikui gimdymo metu, o kiti – planiniai. Būsima mama nėštumo metu atvažiuoja pas gydytoją į konsultacijų centrą, gydytojas paskiria tam tikrą datą, kada atvažiuos gimdyti ir iš pat ryto jai atliekama operacija. Ji paprastai trunka iki 40 minučių. Svarbiausias niuansas – nėštumas turi būti bent 39 savaičių“, – pasakojo B.Žaliūnas.

Pašnekovas teigia, kad vaiko ir mamos ryšys tikrai nėra išsigalvojimas – vis dažnėja įvairių tyrimų, kurie įrodo, kad labai svarbus pirmasis naujagimio prisilietimas prie mamos.

„Natūralaus gimdymo metu tik gimęs vaikelis padedamas mamai ant krūtinės arba ant pilvo, kad jis pasisavintų gerąsias mamos bakterijas, nes gimsta visiškai sterilus. Operacijos metu pirmasis kontaktas – su medikais. Naujagimis nušluostomas ir priglaudžiamas prie motinos.

Dar svarbu, kad kūdikis gimsta pačioje operacijos pradžioje, todėl jis vėliau yra išnešamas ir vėl paduodamas motinai tik po operacijos. Žinoma, mes stengiamės artinti kontaktą su mama, tačiau ne visada tai įmanoma taip, kaip po natūralaus gimdymo“, – pasakojo gydytojas.

Nepagrįsta gimdymo baimė

Pasak B.Žaliūno, moterys dažnai bijo natūralaus gimdymo skausmo, tačiau jų žinios – pasenusios.

„Šiais laikais taikoma epidūrinė nejautra, todėl nepakeliamo skausmo nebėra. O štai cezario pjūvis yra operacija ir nors gali būti taikoma tiek vietinė, tiek visiška nejautra, gijimo procesas yra skausmingas, todėl rekomenduojami nuskausminamieji.

Svarbu žinoti, kad jie per mamos pieną persiduoda ir kūdikiui, o tai tikrai nėra pageidautina naujagimiui“, – sakė medikas.

Paklausus, koks pagrindinis argumentas, kodėl moterys turėtų gimdyti natūraliai, B.Žaliūnas siūlo moteris susimąstyti.

„Jei norime kvėpuoti, tai darome per nosį ir nekvėpuojame per jokį vamzdelį. Kad valgytume, Dievas davė burną ir nedarome skrandyje skylės. Tad jei moteris turi gimdymo takus, tai kam reikia pjauti pilvą, kad būtų išimtas vaikelis?

Cezario pjūvis yra saugus mamai, ir vaikui tik tada, kai yra būtinybė. Kalbant apie emocinius dalykus, natūralus gimdymas gali trukti iki keliolikos valandų, tačiau ar tai tikrai labai daug galvojant apie visą gyvenimą?“ – retoriškai klausė gydytojas.

Kiekviena besilaukianti moteris turi savo nuomonę apie artėjantį gimdymą. Vienos nori gimdyti pačios be nuskausminamųjų, kitos gi ne tik kad renkasi epidūrinę nejautrą, bet dar ir prašyte prašo Cezario pjūvio operacijos.

Tyrimai rodo, kad tai vyksta dėl per mažo domėjimosi ar aiškumo nebuvimo. Apie savo gimdymo patirtis papasakojo Gabrielė ir Alina.

Vilnietė Gabrielė dukrytę pagimdė prieš pusantrų metų. „Nėštumas buvo sklandus, kiekvienos apžiūros metu mane prižiūrinti gydytoja užtikrindavo sėkmingą nėštumo eigą, o ir kūdikis buvo įsitaisęs galvytės pirmeiga. Tiek vyrui, tiek artimiesiems sakiau, kad jei viskas iki paskutinės nėštumo dienos eisis sklandžiai, gimdysiu tik natūraliai. Nebuvo net minčių apie Cezario pjūvį. Mano manymu, tai kraštutinis variantas iškilus realiam pavojui“, – pasakojo ji.

Paklausta, ar nėštumo metu nebuvo jokių baimių, susijusių su gimdymu, moteris atvira: „Iš tiesų, turėdama nemažai laisvo laiko prisiskaičiau įvairiausių dalykų. Tačiau blogas mintis ir nepagrįstus faktus vijau šalin, rėmiausi tik gydytojos patarimais ir literatūra.

Nemažai informacijos rinkausi apie epidūrinę nejautrą. Jaučiau, kad galiu nepakelti gimdymo skausmų, todėl apie tai viską žinojau. Kūdikį priėmusi gydytoja Santariškių ligoninėje pati pasiūlė šią galimybę, kai man labai skaudėjo, aš ja pasinaudojau ir esu už tai labai dėkinga. Mano manymu, jei yra galimybė sumažinti skausmus ir palengvinti laukimo valandas, kodėl gi tuo nepasinaudojus?“

Gabrielė tvirtina, kad jei imtų lauktis antrojo vaikelio, tikrai vėl gimdytų tik natūraliai. „Juk moters tokia priedermė! Kam atradinėti dviratį ten, kur nereikia? Jei viskas gerai tiek gimdyvei, tiek vaikeliui, kam gi ta operacija“, – šyptelėjo pašnekovė.

Prieš daugiau nei penkerius metus Raseiniuose sūnų pagimdžiusi Alina Jakštaitė priklauso toms moterims, kurios planavo gimdyti tik su Cezario pjūvio operacija.

„Viso nėštumo metu jaučiau, kad neištversiu gimdymo skausmų ir tiesiog begimdydama nualpsiu. Kiekvieną kartą, apsilankiusi pas gydytoją, prašiau, kad būtų atliekama operacija, tačiau ji visą laiką mane nuo to atkalbinėjo.

Ji mane įtikino, kad esu stipri ir viskas bus gerai. Ji net sakė, kad nereikės nuskausminamųjų, nes man viskas labai gerai pavyks. Tačiau viskas apvirto aukštyn kojom – atvažiavus gimdyti man buvo padaryta echoskopija ir gydytoja Dalia Gruodytė, kuriai esu dėkinga už sėkmingą gimdymą, pamatė, jog vaikelis įsitaisęs įstrižai. Dėl šios priežasties man buvo atlikta operacija. Medikai teigė, kad jei gimdymas būtų buvęs natūralus, vaikelis būtų uždusęs“, – pasakojo mama.

A.Jakštaitė sako, kad po operacijos jautėsi labai gerai: „Ji truko mažiau nei kelias valandas. Labai greitai atsigavau, o pjūvis sugijo taip, kad jo nė kiek nesimato.

Beje, teko skaityti ir apie tai, kad mamos ir vaiko ryšys po natūralaus gimdymo yra tvirtesnis. Tačiau tai, mano nuomone, yra visiška netiesa. Na tai kas, kad mano kūdikis gimė operaciniu būdu? Mes su sūnumi negalime vienas be kito ir mūsų ryšys yra neapsakomai tvirtas. Mamos kontaktas su vaiku – širdies reikalas, o ne gimdymo rūšies pasirinkimas.“