Žinoma, kontekstas – gana plati sąvoka. Pasak tyrimo autorių, tai viskas, kas supa tam tikrą prisiminimuose įstrigusį įvykį. Jų manymu, būtent šios aplinkos suvokimas daro didžiulę įtaką tam, kaip smegenys priima informaciją ir ją apdoroja.
Todėl neretai jaučiame nostalgiją, asociacijas, sukeltas vieno ar kito veiksmo, kvapo. Tai – įvykį supusi informacija, neleidžianti jo pamiršti.
Tai patvirtina ir nuo potrauminio streso sindromo kenčiantys asmenys. Neretai jiems pakanka, kad aplinka, kurioje yra primintų nemalonius išgyvenimus. Tuomet pasireiškia nerimo, panikos priepuoliai, gali kilti agresijos priepuolis.
Tyrėjai tikisi, kad atskyrus kontekstą nuo paties prisiminimo, turėtų palengvėti nuo šio sindromo kenčiančių asmenų gyvenimo kokybė.
Ši studija buvo vykdoma Prinstono universiteto ir Dartmuto koledžo mokslininkų. Jie surinko savanorių komandą, kuriai atliko atminties tyrimą. Savanoriams buvo rodomi žodžiai, kai kuriuos iš jų reikėjo atsiminti, kitus – pamiršti. Tarp žodžių vis būdavo įterpiama peizažo nuotrauka.
Taip buvo tikimasi išsiaiškinti, ar šis gamtos vaizdas sukels asociacijas su rodytais žodžiais. Tyrimo metu smegenų veikla buvo stebima funkcinio magnetinio rezonanso aparatu.
Vėliau apklausos dalyviai buvo paprašyti prisiminti žodžių sąrašus. Rezultatai parodė, kad tų apklaustųjų smegenys, kuriems prieš tai buvo pasakyta įsiminti sąrašus, parodė tą patį mąstymo modelį, asocijuodami juos su kontekstu (nuotrauka).
Tai įrodė, kad kontekstas ir prisiminimas tapo persipynę. Tuo tarpu žmonių, kurių nebuvo prašyta įsiminti šių sąrašų, smegenys neparodė tokio mąstymo modelio ir nesiejo nuotraukos su žodžiais.
Svarbu tai, kad kuo daugiau žodžių prisiminė, tuo didesnį vaidmenį atliko kontekstinė gamtovaizdžio nuotrauka.
Pasak tyrimui vadovavusio mokslininko Džeremio Meningo, tai veikia panašiu principu, kaip minčių „išstūmimas“ iš sąmonės, kai nenorime galvoti apie kažką ne itin svarbaus. Jis teigia, kad tai – užmaršties mechanizmas.
Jis gali būti pritaikytas ir sudėtingesnėms, daug skausmo sukėlusioms situacijoms pamiršti. Reikia išmokti jų nesieti su aplinka, kurioje veiksmas vyksta.
Mokslininkas tikisi, kad tai padės ligoniams, kenčiantiems nuo potrauminio streso sindromo ir galės būti taikoma psichologų, norinčių padėti savo pacientams pamiršti tai, kas teikia skausmą.
