„Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar 2013 m. rugsėjį kreipėsi
į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės investicinės
programos sukūrimą, kurios pagrindu būtų sudarytos galimybės
įstaigoms ir organizacijoms įsigyti ir diegti automatinius
išorinius defibriliatorius, siekiant realaus staigių mirčių
prevencijos vykdymo.
Tąkart Sveikatos apsaugos ministerija apklausė kitas
ministerijas, tarp jų ir Susisiekimo ministeriją, kurios pripažino,
kad yra nemažas išorinių defibriliatorių poreikis, tačiau nė viena
ministerija dėl finansinių galimybių stokos savo biudžete lėšų
jiems pirkti nenumatė. Kaip parodė pastaroji skaudi situacija, kai
traukinyje vienam keleiviui sustojo širdis, ištiko klinikinė mirtis
ir jam galimai nebuvo suteikta tinkama pagalba, šio klausimo
atidėlioti nebegalima“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto
pirmininkė D. Mikutienė.
SAM, siekdama užtikrinti staigių mirčių prevenciją, dar 2011 m.
parengė ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtino naujus
gaivinimo standartus, pagal Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės
gaivinimo tarybos bei Amerikos širdies asociacijos gaivinimo
rekomendacijų nuostatas. Minėtas teisės aktas įteisina galimybę
gaivinimo metu naudoti automatinius išorinius širdies
defibriliatorius viešose vietose.
Įvertinus tai, kad greitoji medicinos pagalba realiai negali
užtikrinti atvykimo į įvykio vietą iki 5 min., siūloma išorinius
širdies defibriliatorius įrengti darbovietėse, poilsiavietėse,
gyvenamųjų namų kvartaluose, didelėse įstaigose ir kitose viešose
vietose. Jais apsirūpinti turėtų ne tik oro uostai, geležinkelių ir
autobusų stotys, bet ir įvairios tarnybos, nes numatoma nauda,
gelbstint žmonių gyvybę, yra didelė. Sveikatos priežiūros
specialistų nuomone, defibriliatorius reikėtų įrengti vietose, kur
bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200-250 žmonių, prieinamumas per 1-1,5 min. nuo staigios širdies veiklos išnykimo
įvykio vietos.
„Seimo Sveikatos reikalų komitetas ne kartą kreipėsi į SAM,
prašydamas kuo skubiau spręsti šį klausimą. Buvo sudaryta darbo
grupė, tačiau toliau niekas nevyksta. Tuo tarpu pagal sergamumo ir
mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva
priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet
įvyksta per 50 proc. visų mirčių. Dažnai miršta darbingo amžiaus,
energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka neįgaliaisiais.
Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Ilgiau delsti nebeturime
laiko“, – pabrėžė „darbietė“ D. Mikutienė.
Automatinis išorinis defibriliatorius yra nešiojamas aparatas
širdies ritmui nustatyti ir normaliam širdies darbui atnaujinti.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, įvykus staigiai mirčiai viešoje
vietoje, tikimybė išgelbėti žmogų žymiai padidėja, kai šalia yra
automatinis išorinis defibriliatorius. 3 iš 4 žmonių gali būti
išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas keturias
minutes. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja.
