Išskirti trys prioritetai, tai – šalies konkurencingumo didinimas, viešųjų paslaugų kokybės ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas bei užsienio politikos ir nacionalinio saugumo stiprinimas.
Kur sveikata? O kur psichikos sveikata? Savižudybės? Pagal savižudybių skaičių pasaulyje pirmaujančios šalies titulo net nemėginama užleisti kokiai trečiojo pasaulio šaliai ar Artimųjų Rytų šalims, iš kur į Europą bėga žmonės – ten savižudybių statistika kuklesnė negu mūsų Tėvynėje, Europos Sąjungos nebe naujokėje šalyje.
Ar turime Europos Sąjungos šalims būdingą gyvenimo kokybę? Jau antrąjį dešimtmetį skaičiuodami laimingų ir turtingų šalių šeimoje. Gyvenime. Ir nieko. Taigi, sveikata nerūpi, gyvybė nerūpi. Keli Gyvybės dienai skirti renginiai, kaip šventė, bus uždėtas veiklos pliusiukas. Iki kitų metų. Žudomės ir toliau. Su pagreičiu.
SAM įsteigtas Savižudybių prevencijos biuras net savo telefono nenurodo po žurnalistams duoną uždirbančiais pranešimais apie savižudybes. Kokia konspiracija. Dveji metai veiklos, ir jokios ataskaitos visuomenei. Ką jie (nežinia, kas tokie) galėtų pasakyti į telefono ragelį tokiu nepatogiu ir skaudžiu klausimu?
Ar akis į akį. Koks biuro biudžetas? Štai čia svarbiausia... svarbiausia suspėti pasivažinėti po margą pasaulį, gerai papramogauti, t.y. kol biudžetas dar neišnaudotas – „pagyventi“. Audito jokio, ataskaitos jokios, o užsieniečiai, įnešę pinigų kilniam tikslui siekti, nieko nesupranta ir išvis – ko jie gali mus pamokyti? Tačiau pinigus gali atsiimti. Taip nutinka, kai planai nevykdomi... Taigi pavojus netekti dar nepanaudotų pinigų yra. Šioks toks.
Lietuvos žmonės visą gyvenimą moka mokesčius, tai ir sveikatos paslaugas turi gauti nemokamai. Valstybė turėtų sumokėti susirgus – iš to sukaupto iš mokesčių biudžeto. Specialisto konsultacijai paskubinti – t.y. „gauti konsultaciją iškart“ – galioja paprasta taisyklė: susimokėk, ir mokama konsultaciją gausi iškart.
Tai legalu, teisėta. Tačiau – tai neteisybė. Gerų medicinos paslaugų iliuzija. Kuriai partijai tai rūpi? Jei Lietuvos žmogus nori susimokėti už gydymo paslaugas, jis gali nueiti į privačią kliniką ar privatų gydytojo kabinetą, bet valstybinėje sveikatos įstaigoje specialisto konsultaciją žmogus turi gauti nemokamą.
Ar yra kokia politinė valia, galinti „pareguliuot šį procesą“? Ar ne nuo čia reikėtų pradėti kovoti su korupcija medicinoje? Ar kurios nors partijos suvažiavime buvo aptartas toks klausimas? Ar Vyriausybės posėdyje? Ar LRS Sveikatos reikalų komitete? Neteko girdėti per TV žinias ar skaityti spaudoje. Kas gi atsakingas už mūsų, lietuvių, tokią blogą sveikatą? Patyčias? Savižudybes?
Ar kas nors? Ar niekas? Kuris modernus politikas galėtų dalyvauti spaudos konferencijoje šiuo klausimu? Ar rėžti kalbą per TV visus kanalus? Kur yra politinė valia? Kam rūpi mūsų sveikata? Partijų pirmininkams? Premjerui? Prezidentei? SAM?
Medicinos mokslo įstaigoms? Užsienio investuotojams? Mūsų astrologams? Kas žinote, ar žinome? Kas yra atsakingas? Kam privalo dirbti Lietuvos gydytojai? Žmonėms? Administracijai? Farmacijos kompanijoms? Statistikos sudarytojams? Kas gali atsakyti? Šiandien, prieš pat rinkimus?
Lietuvos gydytojai yra labai gerai kvalifikuoti, pripažįstami pasaulyje, gali sėkmingai dirbti išvykę į užsienio šalis ir gyventi gerą, gydytojo statusą atitinkantį, kokybišką gyvenimą. Kodėl tai nevyksta Lietuvoje? Kai buvom sovietų okupuoti, visoje galingoje ir „didžiulėje tarybinių sesių šeimoje“ – visur gydytojai gaudavo tą pačią algą, ji buvo visiems žinoma, ir gyveno gydytojai pasiturinčiai.
Dabar, savanoriškai būdami tos pačios „Europos Sąjungos sesių šeimoje“, Lietuvos gydytojai naudojasi atvirų sienų galimybe ir bėga į kitas šalis – užsidirbti pragyvenimui. Teisingiau būtų formuluoti – išvaromi. Lietuvos gydytojas per mėnesį Lietuvoje uždirba tiek, kiek kitos Europos šalies valytoja per vieną dieną.
Kodėl? Kur politinė valia, ir kam tai rūpi? Koks bus pažadas per artėjančius rinkimus žmonėms? Ligoniams? Gydytojams? Ko tikėtis ir laukti? Toliau bėgti iš Lietuvos? Mirti? Nueiti greitos konsultacijos pas astrologą – pasidomėti, kiek žvaigždės rodo, dar liko gyventi? Eiti į rinkimus ir balsuoti ? Už ką? Ar tai nėra pasityčiojimas iš mūsų žmonių?
Pažiūrėkite, kaip Jungtinė Karalystė (JK) kovoja dėl išstojimo iš ES. Kaip prakaituoja Cameronas kas vakarą pūsdamas muilo burbulus būsimiems referendumo dalyviams. Net jo mama ne visiems aukštą postą užimančio sūnaus veiksmams pritaria. Šalyje yra supratimas apie garbę, reputaciją...
Lietuvos gydytojas per mėnesį uždirba JK valytojos vienos dienos algą. Juokas? Gėda? JK tokia tikrove niekas netiki, kai reikia nurodyti darbo anketoje. Tenka pristatyti „tikrą popieriuką“, kuris patvirtintų, kad tokia yra teisybė.
Taigi vėl – į rinkimus, ir vėl tas pat. Kaip voverės rate. Ką darytų mūsų mylimi ir gerbiami Seimo nariai be mūsų, žmonių? Kas juos išmaitintų, palinksmintų?
Kuris politikas galėtų pasiūlyti receptą, kaip pragyventi jaunam gydytojui rezidentui, gaunančiam 300 eurų algą? Kaip kurti šeimą? Gimdyti vaikus? Vieną ar du, ar daugiau?
Kokią gyvenimo kokybę, jaunystės džiaugsmus galima pasiūlyti jaunam gydytojui? Kokias dvasines ar kultūrines vertybes? Eiti vogti? Skandintis? Nusigerti? Mylėti brangią Tėvynę ir eiti mirti už ją? Bėgti į JK, kol dar galima į ten įbėgti? Ką daryti susirgus? Mirti? O vyresniems gydytojams?.. Ar politikai nežino, ar nenori žinoti, ar neturi ką atsakyti ir ką pasiūlyti? O ir iš kur jie gali žinoti?
Jungtinėje Karalystėje pirmųjų metų gydytojų-rezidentų alga yra 22 tūkst. svarų per metus, baigiantys rezidentūrą gydytojai uždirba jau 70 tūkst. svarų. Tai minimali JK gydytojo alga, jauno, tik baigusio gydytojo alga.
Ji perskaičiuojama kiekvienais metais ir kasmet – priklausomai nuo darbo stažo – tik didėja. Joks darbuotojas gydymo įstaigoje neuždirba daugiau už gydytoją. Visi kitų specialybių medicinos įstaigų darbuotojai yra laikomi gydytojo pagalbininkais. Visos algos yra skelbiamos viešai. Neįkainuojamos yra reputacija ir kvalifikacija.
Visų viešų asmenų, politikų algos yra viešai skelbiamos – tikra demokratija. Eini aukštas pareigas, rūpiniesi žmonėmis, visi žino, kiek uždirbi, ką gali padaryti, kad gyvenimas būtų geresnis. Ne tik savo paties, bet ir tave išrinkusiųjų. Esi viešas asmuo. Pašauktas dirbti kitiems. Tarnauti.
