„Problemos, kurias sprendžia sveikatos technologijos yra globalios, šios srities įmonės siekia dirbti pasaulinėje rinkoje, todėl bendradarbiauti būtina“, – sakė Markas van Gilsas, Kauno technologijos universiteto (KTU) partnerio VTT mokslinių tyrimų centro Suomijoje tyrimų grupės vadovas.
Inovatyviausiu aukštųjų technologijų sektoriumi laikoma medicinos technologijų rinka Europoje vertama 100 milijardų eurų, joje veikia 25 tūkstančiai įmonių. Per pastaruosius septynerius metus ji kasmet paauga vidutiniškai 4 proc. Ši, ekspertų pavyzdine laikoma Europos industrija, sparčiai auga ir Lietuvoje.
„Pasaulyje, ko gero, iš visų Lietuvos technologinių industrijų, labiausiai žinomas biotechnologijų sektorius, tačiau ir kitos sveikatos technologijų sritys turi kuo pasigirti.
Lietuvos konkurencingumas yra nulemtas nuolatinio dėmesio sveikatos technologijų moksliniams tyrimams, atliekamiems tiek aukštojo mokslo institucijų, tiek ir verslo. Turime ne vieną pasaulinio lygio įmonę, kuriančią inovatyvius, pasaulinėse rinkose pripažįstamus produktus“, – teigė Mindaugas Liutkauskas „Moog Medical Devices Group“ įmonės „Viltechmeda“ direktorius.
Lietuvos galimybes pasaulinėje sveikatos technologijų industrijoje bus aptartos tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“ penktadienį, balandžio 29 d., 9 val. KTU „Santakos“ slėnyje. KTU diskusijai pakvies mokslo, verslo bei vyriausybės atstovus.
Aukštosios technologijos – ne prabanga, o būtinybė
Skirtingai, nei įprasta manyti – aukštosios technologijos medicinoje yra ne prabanga, o būtinybė, kuri gali sumažinti sveikatos priežiūros kaštus.
Kaip teigiama Europos medicinos technologijų industrijos asociacijų sąjungos „MedTech“ pranešime, technologijos leidžia ne tik palengvinti pacientų gyvenimą, pasiūlyti naujus diagnozės ir gydymo metodus, tačiau ir sumažinti sveikatos priežiūros kaštus.
„Diabetas, demencija, prieširdžių virpėjimas – tai ligos, kurių paplitimas pasaulyje siekia epidemijos mastus. Tai – didžiulė našta ne tik sergančiam žmogui, bet ir visuomenei.
Didžiausias biomedicinos inžinieriaus iššūkis – ne tik sukurti technologiją, kuri pagerintų pacientų būklę, bet ir ją padaryti pigią, kad aukšta gyvenimo kokybė būtų prieinama ir ne tokių pasiturinčių šalių gyventojams“, – teigė Leifas Sörnmo, Lundo universiteto (Švedija) Biomedicininės inžinerijos katedros profesorius.
Medikai-inžinieriai-verslas: sėkmės trikampis
Lundo universitetas, patenkantis į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centras VTT, laikomas didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje, bendradarbiauja su KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Vilniaus universitetu kuriant Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centrą (HEALTH-TECH).
Projektas, kuriam vadovauja KTU, vienija skirtingų sričių profesionalus, skirtingų šalių patirtį ir požiūrius. Pasak ekspertų, dirbant sveikatos technologijų srityje, tarpdiscipliniškumas – neišvengiamas.
„Svarbu, kad vyktų trišalis bendradarbiavimas – tarp inžinierių ar techniškųjų specialistų, medikų ir verslo. Problemą iškelia medicinos praktikai, mes ieškome technologinio sprendimo, o įmonės tuos sprendimus paverčia įranga“, – teigė M.van Gilsas iš Suomijos tyrimų instituto.
Verslui bendradarbiauti su mokslu – apsimoka
Iš 25 tūkstančių Europoje veikiančių medicinos technologijų įmonių net 95 procentai – mažos ir vidutinės. Daugelis jų – labai inovatyvios ir glaudžiai bendradarbiaujančios su mokslo tyrimų centrais ir universitetais.
„Žiūrint iš pragmatinės pusės, įmonėms bendradarbiauti su mokslo įstaigomis – apsimoka, nes dalyvaujant įvairiuose projektuose galima gauti finansavimą savo produktų inovacijoms. Be to, jei atliekamų tyrimų rezultatai publikuojami moksliniuose leidiniuose, įmonei, kuri diegia tyrimais pagrįstą, inovaciją tai suteikia svarumo ir patikimumo“, – mano M. van Gilsas.
Pasak jo, tyrėjus bendradarbiavimui su verslu labiausiai motyvuoja rezultatas: galimybė pamatyti savo tyrimus pritaikytus praktiškai.
Verslo nuomonė: mokslas per mažai save „reklamuoja“
Verslininko M. Liutkausko, teigimu, Lietuvos mokslui ir verslui reikėtų tapti atviresniems vieni kitiems: „Neišnaudojame mokslo turimo potencialo dėl nežinojimo, ką gali atlikti vienas ar kitas institutas ir kaip gali padėti verslui spręsti jų iššūkius. Norėtųsi iš mokslo bendruomenės sulaukti aktyvesnės savęs ir savo galimybių „pardavimo“ verslui veiklos, kitaip sakant, savo galimybių viešinimo.“
Tačiau, jo nuomone, kuo toliau, tuo bendradarbiavimas tampa sėkmingesnis. Verslas įgavo bendravimo su mokslu patirties, ir jau šiandien, pasak verslininko, suvokia, kokį produktą kuria mokslas. Prasilenkimo tarp verslo lūkesčių ir mokslo galimybių vis mažiau.
Didžiausiu šios dienos iššūkiu medicinos įrangą gaminančios įmonės direktorius įvardija senėjančią visuomenę ir su tuo susijusį ligų skaičiaus augimą.
Nauja patento paraiška – kas 38 minutės
„Apie 80 procentų mūsų įmonės parduodamų produktų yra sukurta Lietuvoje. Lietuvoje atliekamais tyrimais paremtos visos mūsų įmonės inovacijos“, – sakė M.Liutkauskas.
Skelbiama, kad Europoje kas 38 minutes pateikiama po naują patento paraišką sveikatos technologijų srityje. Iš viso šioje srityje 2014-aisiais pateikta per 11 tūkstančių patentų – daugiau nei kurioje nors kitoje. 41 proc. pateiktų paraiškų – iš Europos.
Kai susijungia sveikatos mokslai ir technologijos, gimsta gyvybę gelbstinčios inovacijos. Sveikatos technologijų sritis ypač aktyviai plėtojama KTU glaudžiai bendradarbiaujant su LSMU.
Išmanusis pleistras, astmos prevencijos aparatas, telpantis į delną, į drabužius įterpiami organizmo rodiklių jutikliai, melanomos diagnostika ultragarsu, neinvazinis galvospūdžio matuoklis – tai tik keletas idėjų, kurioms plėtoti vykdomi tyrimai; kai kurios iš jų jau tapo inovatyviais produktais.
Pasak tarptautinių partnerių, KTU tyrėjai pasižymi giliomis teorinėmis žiniomis ir „konkrečiu“ požiūriu į darbą, į atliekamus tyrimus. Sveikatos ir technologijų dermė kartu su tarptautiniu požiūriu į darbą bei atvirumu verslui kuria erdvę, kurioje bus sprendžiami ateities visuomenės iššūkiai.
