Siaubingas poveikis vaikų sveikatai
Prieš šešerius metus atlikus tyrimą dėl Europos mokyklinio amžiaus vaikų psichinės sveikatos paaiškėjo, kad Rytų Europos šalyse maždaug kas penkta motina ir vienas iš 4 tėvų rūko būdami šalia savo vaikų. Prieš ketverius - Lietuvoje atliktas suaugusių piliečių gyvensenos įpročių tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) nurodė, jog jų bute yra rūkoma. Po alkoholio vartojimo ir aukšto kraujospūdžio, tabako gaminių ir pasyvus rūkymas yra 3 vietoje dėl ankstyvų mirčių šalyje.
Specialistų teigimu, pasyvus rūkymas atsakingas ir už daugybę vaikų sveikatos sutrikimų. Nors dažniausiai tai daro įtaką kvėpavimo takų veiklai, įrodyta, kad dažnai tabako dūmus kenčiantys vaikai dažnai turi įvairių psichinės sveikatos problemų, sunkumų mokantis. Jie net 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, įvairiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.
Tarp suaugusiųjų net 30 proc. piliečių savo darbovietėje rūko pasyviai. Vis dėlto, tendencija teigiama – metams bėgant jau dvigubai sumažėjo prie kitų rūkančių suaugusių žmonių. Matomas tiesioginis šio pokyčio ryšys su draudimu rūkyti viešose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, kavinėse. Tačiau vaikų pasyvus rūkymas išlieka aktuali problema.
Biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus, gydytojo psichiatro Aurelijaus Verygos teigimu, pastebimas ir didelis skirtumas tarp skirtingo išsilavinimo asmenų. Net 3 kartus dažniau rūko aukštojo ar pagrindinio išsilavinimo neturintys asmenys. Pasak profesoriaus, tai parodo, koks svarbus yra prevencinės informacijos skleidimas.
Įrodyta, kad pasyvus rūkymas tiesiogiai susijęs su vėžiniais sutrikimais. Suskaičiuota, kad vos 15 proc. smilkstančios cigaretės dūmų yra įkvepiami į plaučius, likusieji 75 proc. pasklinda aplinkoje. Tokiu būdu aplinkiniai (tarp jų ir vaikai) yra verčiami kvėpuoti kancerogenų ir kitų nuodingų medžiagų turinčiais dūmais.
„Lietuvoje atlikus studiją, kaip įvairūs veiksniai daro įtaką gimti neišnešiotam kūdikiui, pastebėta, kad rūkančios nėščiosios net 3,3 karto dažniau pagimdė neišnešiotus vaikus. Taip pat, rūkančią mamą turintys vaikai miršta 2 kartus dažniau nuo staigaus kūdikio mirties sindromo, susijusio su kvėpavimo centro sutrikimu.
Kiek vyresnio amžiaus vaikams, susiduriantiems su pasyviu rūkymu maždaug 1,5 karto dažniau pasireiškia bronchinė astma, bronchitas, plaučių uždegimai, įvairios infekcinės ligos, vidurinės ausies uždegimus.
Tabako dūmais kvėpuojantys vaikai dėl nusilpusio imuniteto yra imlesni meningokokinei infekcijai, peršalimui Jiems taip pat dažniau pasireiškia odos bėrimai, alergijos maistui“, – teigė profesorius.
Taip pat manoma, kad dėl deguonies trūkumo centrinei nervų sistemai, tokie vaikai dažniau kenčia pažintinių funkcijų sutrikimus, psichologines adaptacijos problemas mokymosi įstaigose. Be to, imdami pavyzdį, rūkančius tėvus turintys vaikai dažniau ima rūkyti patys.
Tai įrodė ir tyrimas, atskleidęs, kad vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi šį žalingą įprotį, pabandė rūkyti dvigubai dažniau nei tie, kurių tėvai nerūkė.
Sąmoningumas – įgyjama savybė
Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, su pasyviu rūkymu būtina kovoti skleidžiant informaciją apie daromą žalą, skatinant tėvus bei aplink vaikus esančius asmenis nerūkyti. Taip būtų tvirtai žengiama prevencijos link.
Kaip vieną iš prevencijos žingsnių ji įvardijo tai, kad šiuo metu jau 43 Lietuvos savivaldybėse yra paskelbtos nerūkymo zonos. Tai – miesto aikštės, vaikų žaidimų aikštelės, autobuso stotelių laukimo paviljonai ir t. t. Diskusijoje Seime buvo iškeltas ir draudimo rūkyti lauko kavinėse, daugiabučiuose esančiose bendrose erdvėse klausimas.
Lrytas.lt apie vaikų pasyvaus rūkymo situaciją kalbinta Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė teigė, kad sąmoningais tėvais yra tampama, o ne gimstama.
„Vaikai ima pavyzdį iš artimo rato žmonių, dažniausiai tai būna tėvai, taigi labai svarbu mokėti rodyti gerą pavyzdį. Nederėtų stebėtis, jeigu rūkančių asmenų vaikai patys imasi šio žalingo įpročio. Tėvai turi būti skatinami pradėti nuo savęs ir įpročio išvis atsisakyti. Vien pasislėpus tenkinti savo priklausomybę nepakanka, kadangi jau nuo jauno amžiaus vaikas yra pakankamai sąmoningas suvokti, kas vyksta.
Taip pat, politikoje derėtų pakeisti „vaiko ugdymo“ sąvoką į „šeimos“, nes vaikas yra šeimos dalis. Todėl dirbti reikia būtent su tėvais, pradedant nuo darželių, tęsiant pradėtą darbą mokyklose. Vis dėlto, retas Lietuvos darželis turi psichologą ar socialinį pedagogą, kuris galėtų atlikti šią funkciją.
Siekiame, kad mokyklose būtų pakeista auklėjamųjų klasių sistema. Kol kas dažniausiai klasių auklėtojais skiriami mokytojai dalykininkai. Paprastai tai asmenys vien be prižiūrimos klasės turintys daug darbo bei atsakomybių. Todėl siūlome, kad naujai priimti socialiniai pedagogai, kurių Lietuvoje yra paruošta iš tiesų daug, perimtų auklėjamąsias klases ir taptų jų kuratoriais.
Tokiu būdu būtų dirbama ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Tai būtų ideali terpė įvairioms prevencinėms priemonėms aptarti. Kalbame ne vien apie pasyvaus ir aktyvaus rūkymo žalą, bet ir patyčias ar kitas problemas, su kuriomis kas dieną susiduria moksleiviai bei jų šeimos“, – teigė tėvų atstovė.
