Ar tiesa, kad viena atlikta plastinė operacija sukelia priklausomybę ir vėliau norisi dailinti viską iš eilės?
Pati plastinė operacija negali sukelti priklausomybės. Tačiau pooperacinis efektas, gera išvaizda, savijauta, svajonės išsipildymas – taip. Manau, kad viena iš tokio beribio noro priežasčių – psichologinė priklausomybė. Pasitaiko, kad dėl su realybe prasilenkiančiu lūkesčių operacijos rezultatai labai nedžiugina. Neretai tiesiog matant akivaizdžius pokyčius, kyla noras koreguoti save ir toliau – tobulybei juk ribų nėra... Visuomenėje propaguojamo jaunystės, tobulos išvaizdos kulto apsėsti žmonės pasiryžę bet kam, siekdami išsaugoti savo grožį bei jaunystę. Kai kuriais atvejais, tai tampa tiesiog manija.
Todėl mūsų, plastikos chirurgų, specialybė reikalauja ne tik gerų profesinių įgūžių, bet ir psichologinių žinių. Labai svarbu kalbantis su pacientu suvokti jo norus, lūkesčius, išsiaiškinti priežastis, kodėl žmogus nori koreguoti vieną ar kitą kūno vietą. Gydytojo profesinis garbės kodeksas reglamentuoja – padėk, bet nepakenk. Plastinės chirurgijos galimybės šiai dienai tikrai didelės, tačiau tai nereiškia, kad visada reikia tenkinti „ keistas“ užgaidas. Kad ir kokie bebūtų paciento norai, kiekvienas save gerbiantis gydytojas niekada nedarys bereikalingos intervencijos ir pacientui, kuriam operacinis gydymas nereikalingas, pasakys „Ne“.
Bet juk kalbama, kad plastikos chirurgai tenkina visus pacientų norus?
Matant kai kuriuos pavyzdžius, kai žmogaus veidas ar kūnas yra pakeisti neatpažįstamai, nieko nuostabaus, jog gali susidaryti įspūdis, kad tikrai taip. Bet jau minėjau, kad save gerbiantys ir besilaikantys gydytojo etikos kodekso plastikos chirurgai tikrai netenkina nepagrįstų pacientų norų. Gydytojo profesinės etikos vertybės slypi senoje garbingoje Hipokrato priesaikoje. Nors medicinos mokslo ir technologijų pažanga, visuomenės ir kultūros pokyčiai keitė profesinės etikos turinį, tačiau pamatinės gydytojo profesinės etikos vertybės išliko. Lietuvoje yra įkurta ir Plastinės chirurgijos draugija, kuri reglamentuoja plastikos chirurgo profesijos etikos ir garbės kodeksą, apibrėžia plastinės chirurgijos tikslus.
Ar tiesa, kad moterys mieliau renkasi plastikos chirurgę moterį?
Manau, tai yra labai individualu. Daugeliui nesvarbi mediko lytis, svarbu, kad jis būtų žmogiškas, profesionalus, kad galima būtų juo pasitikėti, o bendraujant – gerai jaustis.
Tačiau, neretai iš savo pacienčių išgirstu, kad jos sąmoningai renkasi gydytoją moterį. Kaip pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis dažnai įvardijama tai, kad medikės moterys yra empatiškesnės, gali geriau įsijausti į moters būseną ir suprasti jos lūkesčius. Ir tai ypatingai svarbu, kai kalbama apie tokią jautrią sritį kaip plastinė chirurgija. Užklupus netikėtai ligai, dažnai nėra kada svarstyti, kokios lyties gydytoją rinktis, tuomet svarbiausia, kad jis būtų geras specialistas. Tačiau ryžtantis plastinei operacijai galima ramiai viską apgalvoti, tad norisi pasitarti ir pasirinkti ne tik profesionalų specialistą, bet ir gydytoją, kuriuo gali pasitikėti ir su kuriuo randi bendrą kalbą.
Ar tiesa, kad operuotis galima bet kokiame amžiuje?
Tiesa, jeigu tai yra būtinoji pagalba. Tačiau jeigu kalbame apie plastinę chirurgiją – ne anksčiau kaip 18 metų, kai organizmas yra subrendęs, o kūnas įgyjęs tinkamas proporcijas. Tiesa, yra keletas išimčių – atlėpusių ausų korekcija, kuri rekomenduojama ir yra dažniausiai atliekama ikimokykliniame amžiuje, kad išvengti psichologinių patyčių ir bendraamžių užgauliojimų. Žmogaus ausis susiformuoja 5-6 metų amžiuje ir nebekinta bei atitinka suaugusio žmogaus ausies proporcijas.
Ar tiesa, kad pooperaciniai skausmai labai stiprūs?
Tikrai ne. Medicina ir jos galimybės kiekvieną dieną tobulėja. Pooperacinis periodas šiai dienai dėl pažangių technologijų yra trumpas. Nuskausminimo ir analgetinių vaistų pasiūla ir galimybės – didžiulės. Pooperacinis skausmas kiekvienam pacientui labai individualus – tai priklauso nuo jautrumo slenksčio ir operacijos apimties, jos intervencijos.
Ar po krūtinės didinimo implantais moteris galės pati maitinti kūdikį?
Dažna moteris, atėjusi į konsultaciją dėl krūtinės didinimo operacijos galimybių užduoda šį klausimą. Dažniausiai krūtų didinimo operacijos metu implantai talpinami po raumenimis, todėl jie tik minimaliai „susisiekia“ su pieno liaukomis, neatskiria jų nuo spenelio komplekso ir nepažeidžia pieno latakų. Tad jeigu moteriai lemta maitinti krūtimi, ji galės tai daryti ir su implantais. Tiesa, po krūtų augmentacijos nerekomenduojama pastoti ankščiau nei metai laiko po operacijos. Ketinančiai pastoti pacientei taip pat nerekomenduojami itin dideli implantai, nes maitinimo galimybės krūtimi gali būti ribotos.
Taip pat norėčiau paneigti mitą, kad krūtų implantai gali kelti pavojų kūdikiui. Moksliškai ištirta ir įrodyta, kad moterų, kurioms buvo atlikta krūtų augmentacija implantais, piene jokių cheminių implanto dalelių neaptikta.
Ar implantus reikia keisti? Ar jie gali sprogti?
Iš tiesų, implantai nėra visam gyvenimui. Lietuvoje registruotiems ir platinamiems įvairių kompanijų implantams yra suteikiama 10-12 metų garantija. Tokį laikotarpį gamintojai užtikrina implanto kokybę ir esamas sąvybes. Vėliau implantus rekomenduojama keisti. Kada tai daryti praktikoje sprendžiama labai individualiai. Yra pacienčių, kurioms implantai keičiami ir po 15, ir net po 25 metų.
Lėktuvuose sproginėjantys implantai – tai šmaikštus ir linksmas, tačiau prasilenkiantis su realybe mitas. Tiesa, skristi lėktuvu rekomenduojama praėjus bent 5 dienoms po operacijos.
Ar užkritę vokai tik estetinė problema, neturinti įtakos regėjimui?
Iš tiesų, užkritę vokai tai ne tik estetinė problema. Neretai pacientai kreipiasi ir dėl to, kad užkritę vokai dengia regėjimo lauką ir trukdo regėjimui. Kai kuriems jų dėl užkritusių nuolat tenka kęsti akių uždegimą, sunku vairuoti, dirbti kompiuteriu, akys greičiau pavargsta. Gydytojui okulistui diagnozavus, kad dėl užkritusių vokų yra susiaurėjęs akiplotis, ir tokia operacija pagelbės regėjimui, vokų plastinę operaciją netgi dalinai kompensuoja ligonių kasos.
