Beveik kumščio dydžio ir apie 10 centimetrų ilgio navikas liko įamžintas tik medikų nuotraukose. Išoperuota jauna moteris grįžo į darbą, o Santariškių klinikų gydytojai iki šiol sprendžia galvosūkį, kaip kuo anksčiau atpažinti retą naviką.
Kai moteris pernai kreipėsi pagalbos į medikus, jai buvo nustatytas labai
retas epitelio ir stromos kilmės inksto navikas. Visa bėda, kad navikas buvo išplitęs, jis spaudė gretimus organus.
Tokių retų navikų aprašyta labai nedaug, šis auglys išskirtinis tuo, kad vienintelis gydymo būdas – chirurginė operacija.
Šis atvejis buvo unikalus tuo, kad reikėjo įvairių specialistų pastangų – tiek urologo, pilvo chirurgo, tiek kraujagyslių chirurgo ir neurochirurgo.
Gydymas tęsėsi ne vienerius metus
Visos trijose operacijose dalyvavęs pilvo chirurgas medicinos mokslų daktaras Vitalijus Sokolovas pasakojo, kad pirmas uždavinys medikams buvo pašalinti inksto naviką.
Navikas jau buvo išsikerojęs, chirurgams teko taip pat pašalinti trombus iš venos.
„Auglys buvo peraugęs veninę kojytę, įaugęs į apatinę tuščiąją veną bei išsiplėtęs iki kepenų venų. Tuomet sėkmingai pašalinome auglį drauge su trombine mase“, – apie prieš metus vykusią operaciją pasakojo pilvo chirurgas medicinos mokslų daktaras Vitalijus Sokolovas.
Vėliau stebint pacientę buvo nustatyta, kad liga atsinaujino – kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė atsinaujinusį naviką buvusio inksto guolyje.
Kadangi tokio naviko neįmano pristabdyti nei chemoterapija, nei radioterapija, pacientei teko antrą kartą gultis ant operacinės stalo.
Atsinaujinus navikui, paaiškėjo, kad jis išplito po kepenimis, o antras židinys – kairėje pilvo pusėje, inksto guolyje.
„Sunkumas, su kuriuo mes susidūrėme, buvo tai, kad navikas plito į tarpslankstelinį tarpą, į stuburą, ir persipynė su nerviniais rezginiais“, – pasakojo chirurgas V.Sokolovas.
Gydytojai protezavo veną
Antroji operacija buvo suplanuota keliais etapais. Iš pradžių gydytojai stengėsi pašalinti trombus iš tuščiosios venos, o tai nebuvo lengva, nes pacientė buvo operuojama antrą kartą. Medikai prognozavo, kad gali prireikti dirbtinės kraujo apytakos, tačiau to neprireikė.
Operacijos metu paaiškėjo, kad navikas jau peraugęs veną, todėl teko įsiūti naują dirbtinę kraujagyslę.
Kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Marijus Gutauskas pasakojo, kad tik labai retais atvejais medikams tenka protezuoti tuščiąją veną, nes tai – stambi kraujagyslė. Dažniausiai užanka arterija, o ne vena.
„Mes šiuo atveju susidūrėme su iššūkiu – pašalinę trombus iš apatinės tuščiosios venos pamatėme, kad navikas peraugęs jos sieneles.
Mums teko įsiūti dirbtinę kraujagyslę. Reikėjo gerokai apgalvoti, kaip padaryti, kad visas veninis kraujas būtų surinktas iš apačios ir galėtų patekti į prieširdį“, – sakė M.Gutauskas.
Navikas išsikerojo ir prie stuburo
Po trijų dienų medikų komanda buvo pasirengusi antrajam operacijos etapui.
Jos metu buvo pašalintas antras naviko židinys, buvęs kairėje pilvo pusėje.
Joje dalyvavo ne tik Santariškių klinikų pilvo, kraujagyslių chirurgai, bet prie jų prisijungė ir neurochirurgas Robertas Kvaščevičius.
Jis pasakojo, kad navikas iš inksto guolio buvo išplitęs į juosmeninį rezginį ir stuburo kanalą.
„Tai – netipiška naviko lokalizacija, neurochirurgams nelabai įprasta nuo žarnyno artėti prie stuburo, mes kur kas dažniau operuojame iš kitos pusės. Tačiau turint gerą komandą, įmanoma vėžį „sugauti“ ir prie pat stuburo“, – sakė neurochirurgas R.Kvaščevičius.
Ši operacija truko apie keturias valandas, pacientė jautėsi neblogai. Abu operacijos etapai pavyko taip, kaip medikai buvo suplanavę.
„Mums prireikė dviejų etapų, nes tai buvo tarsi dvi skirtingos operacijos. Jei tai būtų atlikta vienu metu, ne tik pacientei, bet ir medicinos personalui būtų tekęs labai didelis krūvis“, – pasakojo R.Kvaščevičius.
Šis pavyzdys rodo, kad subūrus įvairių sričių komandą Santariškių klinikose įmanoma išgelbėti net ir tuos pacientus, kurie anksčiau nesulaukdavo pagalbos.
