Mergaitė pasaulį išvydo ketvirtadienį. Ji svėrė 2,6 kg, sirgo lengvo laipsnio mažakraujyste, kurios nereikia koreguoti. Medikai džiaugėsi, kad naujagimis dėl kraujo perpylimų liko gyvas ir išvengė kur kas skaudesnės ligos – universaliosios vandenės. Taip pat nereikėjo kūdikiui vos gimus perpilti viso kraujo, o tai – labai pavojinga.
Gerai jaučiasi ir gimdyvė. Tai – trečiasis šeimos vaikas.
Anot Naujagimių ligų skyriaus vadovės, gydytojos neonatologės daktarės Dalios Stonienės, pavojaus mergaitės gyvybei nėra. „Naujagimis guli su mama palatoje, valgo iš krūties. Mergaitė guli lopšyje su akinukais, apšviesta mėlyna šviesa – jai taikoma fototerapija dėl naujagimių geltos“, – aiškino D.Stonienė.
Gydytojai dar mažiausiai savaitę tirs kūdikio kraują, ar nereikia vėl jo perpilti.
Kūdikiui grėsė žūtis
Kai motina prieš daugiau nei tris mėnesius atvyko į Kauno klinikas, kūdikis buvo labai sunkioje būklėje. „Vaisius buvo su bendros vandenės požymiais – išburkęs, buvo daug skysčių motinos pilve. Grėsė žūtis per artėjančias kelias paras“, – pasakojo Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas docentas Vladas Gintautas.
Po dviejų dienų kūdikis tebuvo patinęs, medikai pakartojo perpylimą. Vėliau kas 2-3 savaites motinos ir vaiko laikė tokios pat procedūros.
Pirmą kartą kraujo perpylimui įsčiose buvo panaudota nauja aparatūra, kuri leido procedūrą atlikti tiksliai ir nepakenkti kūdikiui. „Gebėjome tiksliau pataikyti į 2-3 mm virkštelėje esančią veną. Tam padėjo aparatai“, – žurnalistams sakė V.Gintautas.
Anksčiau vienam kūdikiui kraujas įsčiose būdavo perpilamas 1-2 kartus.
Neatitiko motinos ir kūdikio kraujo grupės
Gydytojai svarstė, gal kraują motinos įsčiose kūdikiui perpilti ir šeštą kartą, tačiau nerizikavo. „Sužadinome gimdymą, mat nepataikius kraujo suleisti į veną, jis gali užspausti virkštelę, o vaisius gali žūti“, – aiškino V.Gintautas.
Pirmą kartą kūdikiui perpilta 26 ml, paskutinį – 100 ml kraujo. Penki skirtingi žmonės tapo kūdikio donorais. Kraujas kaskart buvo specialiai paruošiamas – „tirštinamas“.
Moteriai kreipusis į medikus dėl ankstesnių gimdymų jau buvo žinoma apie jos ir kūdikio kraujo neatitikimą.
Kraują kūdikiui dar motinos įsčiose reikia perpilti todėl, kad motina turi neigiamą kraujo grupę, o kūdikis – teigiamą. Motinos kraujas gamina medžiagas, kurios kenkia kūdikiui.
Pastaruoju metu tokių atvejų, kai konfliktuoja motinos ir kūdikio kraujas, mažėja. „Dėl profilaktikos nuo 70 tokių moterų prieš 20 metų skaičiu sumažėjo iki 15-20 moterų pastaruoju metu. Dėl stipraus konflitko kūdikiui įsčiose kraują perpilti tenka kartą per 1-2 metus“, – aiškino V.Gintautas.