Anot jos, lapkričio 2 dieną ėmus veikti šiai sistemai, per
porą savaičių išryškėjo tam tikrų jos trūkumų, klaidų,
kurios dabar taisomos.
„Kadangi gydytojai receptą turi patvirtinti elektroniniu
parašu, yra tam tikrų neatitikimų. Beveik pusė gydytojų parašų
„nepraeina“. (...) Yra konfliktas tarp dviejų konkuruojančių
įstaigų, kurios turėtų sutvarkyti elektroninį parašą“, –
antradienį per susitikimą opozicinėje Liberalų sąjūdžio
frakcijoje Seime sakė ministrė.
Jos duomenimis, prie e.recepto sistemos yra prisijungusios apie
170 sveikatos įstaigų ir tiek pat vaistinių.
Ministrė pripažino, kad gydytojai nenoriai išrašo e.receptus
ne tiek dėl laiko stokos, bet dėl to, kad neturi įgūdžių.
„Receptą galima išrašyti per 20 sekundžių, bet kai kurie
gydytojai sugaišta pusę valandos, kol išrašo receptą“, –
teigė ji.
R.Šalaševičiūtės teigimu, dabar gydymo įstaigos su sistemos
diegėjais rengia mokymus gydytojams, kaip naudotis šia elektronine
sistema.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis savo
ruožtu teigė, kad negalima sugadinti geros idėjos, tinkamai jai
nepasirengus.
„Sveikatos apsaugos ministerija turi užtikrinti, kad pacientai
netaptų besikeičiančios tvarkos įkaitais ir eilės gydymo
įstaigose nepailgėtų. Deja, tenka konstatuoti, kad e.recepto
diegimui tinkamai nepasirengta, dėl to šiuo metu gydymo įstaigose
matome chaosą. Gerai, kad pereinama prie elektroninių receptų, tą
reikia ir toliau daryti, bet skyles būtina užkamšyti. Priešingu
atveju bus sugadinta gera idėja, kuri turėtų atnešti naudos ir
būti patogi pacientams“, – sakė jis.
Planuojama, kad e.receptas visuotinai įsigalios iki 2018-ųjų
kovo.
Įvedus e.receptą pacientams nebeteks nešiotis tradicinių
popierinių receptų, nekils rizikos juos pamesti, pamiršti, taip pat
medikai žinos, kokius vaistus pacientas vartoja, jei jis bus
atvežtas be sąmonės. E.receptas leis įsigyti vaistus dalimis, juos
pirkti pacientui galės ir notaro patvirtintas atstovas.
Elektroninius receptus naudoja Danija, Norvegija, Švedija,
Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė.
