Oro tarša yra viena iš pagrindinių išvengiamų ligų ir mirties priežasčių visame pasaulyje, o kietosios dalelės – vieni iš didžiausią rūpestį keliančių aplinkos teršalų, į mūsų organizmą patenkančių per kvėpavimo takus.
Kokiomis sveikatos problemomis mums grūmoja specialistai, ir kaip mažinti jų pavojų?
„Šaltuoju metų laiku sveikatai ypač pavojingas oras gyvenamųjų namų rajonuose, kur dažniausiai yra šildomasi malkomis, anglimi ar kitu kietu kuru. Rudens ir žiemos metu, kai prasideda šildymo sezonas, pradedamos intensyviai kūrenti krosnys, židiniai bei patalpų šildymo katilai. Susidaro junginiai, kurie apjungia ne visiškai sudegusias medžiagas. Tai smalkės, kietosios dalelės bei įvairūs policikliniai aromatiniai angliavandeniliai“, – atkreipia dėmesį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža.
Pasak A.Rogožos, tokiuose namuose rekomenduojama įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus, reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą. Nes smalkės yra bespalvės, bekvapės ir besvorės. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis yra labai pavojingi ir gali baigtis mirtimi.
„Dėl deguonies trūkumo pirmiausia sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina“, – apsinuodijimą smalkėmis apibūdina specialistė.
Ypač pavojinga jautriausiems
Alina Rogoža teigia, kad kietosios dalelės kenkia stipriai – taip yra todėl, kad jos gali būti sudarytos iš įvairių cheminių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Jose tai pat galima rasti kai kurių sunkiųjų metalų, tokių kaip arseno, kadmio, gyvsidabrio ir nikelio.
„Įsivyravus sausiems orams, silpnam vėjui, net ir esant įprastiems išmetimų dydžiams oro užterštumas palaipsniui didėja“, – sako A.Rogoža.
Anot sveikatos specialistų, oro tarša veikia kiekvieną žmogų, tačiau šis poveikis ne visiems toks stiprus ir pasireiškia ne vienodai.
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.
Grėsmė susirgti lėtine liga
Specialistai pabrėžia, kad į orą išmetamų kietųjų dalelių pavojingumas priklauso nuo jų dydžio.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudėdami ar kosėdami iš jų jas pašaliname. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pavojingesnės sveikatai, nes pasiekia gilesnius kvėpavimo takus. Ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai.
„Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, todėl paprastai trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikiems žmonėms nesukelia žymesnių sveikatos sutrikimų, išskyrus nosies perštėjimo, kosulio, apsunkusio kvėpavimo. Tačiau tokių negalavimų paūmėjimas gali sukelti lėtinių kvėpavimo takų ligas (tokias kaip bronchinę astmą, obstrukcinį bronchitą) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų pradžią“, – perspėja A.Ragoža.
Pasak jos, ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi.
„Kietosios dalelės gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Taip yra todėl, kad kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus. Taip perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas“, – perspėja specialistė.
Ekspertė pastebi, kad naujausi mokslinių tyrimų duomenys įrodo priežastinį ryšį tarp smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio ir sergamumo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligomis.
Be kitų ligų, nustatytas galimas ryšys tarp ilgalaikio smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio ir nervų sistemos, pažinimo funkcijos sutrikimų ir diabeto vystymosi.
