Specialistų teigimu, pavyzdžiui, ant virtuvės čiaupo bakterijų yra 44 kartus daugiau nei ant tualeto sėdynės. O ant vonios čiaupo bakterijų yra 21 kartą daugiau. Jeigu jūsų namuose tualetas yra kartu su vonia, nuleidus vandenį vandens dalelės gali nukeliauti iki šešių metrų. Tad bakterijų iš unitazo gali be vargo atsirasti ant jūsų… dantų šepetėlio.
Kitas pavojų keliantis daiktas yra pinigai, kuriuos liečia tūkstančiai žmonių. Tai reiškia, kad jų yra iki 200 tūkst. bakterijų.
Į šį sąrašą patenka ir telefonai, restoranų ir kavinių valgiaraščiai, lifto mygtukai, bankomato mygtukai, kompiuterio klaviatūra, parduotuvių vežimėliai, rankinės, lūpdažiai, automobilio vairas, drėgni rankšluosčiai vonioje, pjaustymo lentelė (ypač jeigu ant jos pjaustoma žalia mėsa).
Atlikti tyrimai parodė, kad virusas pastate gali išplisti per vos kelias valandas, nes vienas žmogus ant savo rankas esančias bakterijas per dieną gali perduoti iki keturiolikos žmonių.
Neverta ir kartoti, kad efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų bei jų sukeliančių ligų yra plauti rankas. Ir tai reikia daryti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir kelionės viešuoju transportu, po vizito prekybos centre ir kaskart kai grįžtame namo.
Tačiau, kaip teigia Salfordo universiteto higienos ekspertė dr. Lisa Ackerley, tyrimais nustatyta, kad 50 proc. žmonių neplauna rankų.
„Tai yra paprasčiausias būdas ligai plisti. Net jei žmogus jaučiasi sveikas, jis vis tiek platina bakterijas, kurios gali užkrėsti kitus“, – sakė ji.
