Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjai jau gali naudotis gana aukšto lygio tyrimų infrastruktūra, tačiau tolimesnę sėkmę šioje srityje lems išspręsta specialistų trūkumo problema bei pertvarkyta įstatyminė bazė.
Kamieninių ląstelių stebuklai
Pagrindinis kamieninių ląstelių bruožas, lemiantis jų unikalumą, yra galimybė atsinaujinti ir diferencijuotis į vieną ar kelis skirtingus ląstelių tipus ir taip pakeisti mirštančias ląsteles bei atkurti pažeistus audinius. Turint omenyje tai, kad žmogaus turi net 220 skirtingų ląstelių tipų, galima įsivaizduoti, koks platus galėtų būti kamieninių ląstelių panaudojimas.
Šios nediferencijuotos ląstelės yra randamos embrionų ir suaugusiųjų audiniuose (neišsenkančius jų šaltinius turime kiekvienas iš mūsų) ir iki šiol buvo taikomos trijose pagrindinėse ląstelių terapijos srityse: odos regeneracijai, akių ligų gydymui bei kaulų čiulpų transplantacijai. Pastaroji sritis jau senokai yra sėkmingai taikoma ir Lietuvoje.
Be ląstelių terapijos, kamieninės ląstelės prie medicinos pažangos prisideda ir dviem kitais būdais: kaip fundamentalios mokslo žinios ir priemonė atrasti bei sukurti naujus vaistus ar gydymo metodus.
Sėkmę lems investicijos net tik į infrastruktūrą, bet ir žmones
Siekiant atrasti naujus vaistus ar gydymo metodus, turi būti vykdomi intensyvūs kamieninių ląstelių tyrimai, o tam būtina pasitelkti naujausias technologijas ir modernią infrastruktūrą. Lietuva jau gali pasiūlyti kamieninių ląstelių tyrėjams ne tik tyrimams reikalingas įprastines laboratorijas, tačiau ir aukščiausius reikalavimus atitinkančias patalpas, kurios yra būtinos vėlesniame etape – kamieninių ląstelių terapijos taikyme.
Iki šiol tokių sąlygų darbui su kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje praktiškai nebuvo. „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, Lietuvoje įkurtas 2011 m., siekdamas ženkliai prisidėti prie naujos kamieninių ląstelių tyrimų infrastruktūros kuriant ir puoselėjant naujus regeneracinės medicinos laimėjimus, jau gali pasiūlyti tokias patalpas ir nuolat plėtoja savo turimą infrastruktūrą. Ji leis Lietuvos tyrėjams kryptingai vykdyti klinikinius tyrimus arba klinikinį ląstelių pritaikymą įvairių žmonių patologijų gydymui.
Vienas iš sėkmę lemsiančių veiksnių bus investicijos ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmones, kurie ten dirbs. Šiuo metu trūksta šios srities mokslininkų ir jų susitelkimo, tad reikia jaunų, talentingų ir užsidegusių žmonių bei kartu tobulinti jų ruošimo kokybę – labai svarbu jiems perduoti kuo daugiau praktinių įgūdžių.
Progresą stabdo įstatyminė bazė
Nors reikšmingas kamieninių ląstelių tyrimų vystymo Lietuvoje katalizatorius yra Europos Sąjungos parama, kuri ypač naudinga steigiant mokslo slėnius, progresą stabdo Lietuvos įstatyminė bazė, kuriai šios medicinos srities vystymo atžvilgiu trūksta lankstumo.
Kai kurie reikšmingi įstatymai, tarp jų ir reglamentuojantis biologinės medžiagos panaudojimą, nebuvo priimti ir tai ypač lėtina pažangą šioje srityje. Šalyse, kuriose įstatyminė bazė yra sutvarkyta, tyrimai plėtojami kur kas greičiau ir efektyviau.
Progresą lėtina ir įvairios administracinės procedūros, o labiausiai – sudėtinga viešųjų pirkimų sistema. Palyginimui, Šveicarijoje tam tikrą rezultatą po sumanymo galima pasiekti per savaitę, o Lietuvoje dėl įvairių administracinių niuansų gali prireikti ir kelių mėnesių. Siekiant mokslo pažangos Lietuvoje, įstatymų ir įvairių administracinių procedūrų peržiūrėjimas turėtų būti bendras ir bekompromisinis interesas.
Nauji gydymo metodai – tik bendromis pastangomis
Siekiant kamieninių ląstelių tyrimų plėtros, Lietuvoje šiuo metu populiarėja mokslo slėnių, kurie leidžia po vienu stogu suburti įvairių sričių mokslininkus, steigimas bei specializuoti klasteriai. Tuo tikslu įkurtas ir „Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris“, kurį sudaro 11 įmonių, siekiančių spartinti kamieninių ląstelių tyrimų vystymą ir pritaikyti juos saugiai ir efektyviai terapijai paplitusioms ligoms gydyti. Klasterį sudaro įvairūs medicinos bei farmacijos centrai, biotechnologijos kompanijos ir kitos organizacijos.
Tikėtina, kad apjungiant tiek bendrą infrastruktūrą, tiek atitinkamų kompetencijų specialistus į bendrą klasterį, galima kur kas greičiau išvystyti naujus gydymo metodus, negu tai galėtų padaryti kiekviena organizacija ar mokslininkas atskirai. Todėl kamieninių ląstelių tyrimų ir taikymo efektyvumas ateityje priklausys nuo visų bendradarbiaujančių ir klasteriui priklausančių narių sąveikos.
Šiam procesui labai svarbūs ir kontaktai su partneriais užsienyje – klasteriai, disponuodami bendra infrastruktūra, gali pasinaudoti kur kas didesnėmis bendradarbiavimo galimybėmis. Didelės užsienio kompanijos palankiau vertina susibūrusias organizacijas, galinčias pasiūlyti ne tik bendrą tyrimų infrastruktūrą, bet ir priėjimą prie sukauptos biologinės medžiagos bei pacientų, kuriems reikalingi inovatyvūs gydymo metodai.
Ląstelių terapijos neabejotinai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, lemsiančių medicinos proveržį ir ateityje galimai pakeisiančių įvairių vaistų naudojimą. Viena didžiausių siekiamybių, plėtojant kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus Lietuvoje, yra bendradarbiavimas tarp įvairių suinteresuotų šalių, specialistų rengimas ir lygiavimasis į kitas valstybes – šios srities lyderes.
