Statistika šokiruoja
Birželio pabaigoje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos institutas paviešino Ikimokyklinio amžiaus vaikų susižalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą. Skaičiai stulbinantys – sužalojimų metu 80 procentų atvejų vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų!
Sužalojimų namuose paplitimas tarp vaikų iki penkerių metų amžiaus – 64,3 proc. Dažniausi patiriami sužalojimai namuose – įsipjovimas/įsidūrimas, nudegimas/nusiplikinimas ir užspringimas/dusimas. Įsidūrimą ar įsipjovimą ir kaulo lūžį dažniau linkę patirti vyresni vaikai. Kritimus dažniau patiria aukštesnio išsilavinimo tėvų ar globėjų vaikai.
Užspringimo/dusimo ir naminių gyvūnų sužalojimų atvejai dažnesni nesusituokusių arba išsituokusių tėvų/globėjų šeimose.
Vaikai – žingeidūs
Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas – traumatologas Jonas Baltrūnas patvirtina, kad tarp vaikų vasarą traumų padažnėja. „Jų įvairovė – labai didelė: nuo lengvų susimušimų ir nubrozdinimų iki rimtų kaulų lūžių ar galvos traumų, reikalaujančių operacinio gydymo. Tiesa, ypač sunkių pastaruoju metu neturėjome.
Su tėvais visuomet kalbame ir aiškinamės, kaip įvyko trauma. Iš vienos pusės, pykstame ant jų, kad tinkamai neprižiūri vaikų. Kita vertus, visi suprantame, kad ne visose situacijose vaikus įmanoma sužiūrėti. Gi jie kaip gyvas sidabras – visur suspėja, užlipa, viską paima, viskuo domisi. Prie kiekvieno vaiko prižiūrėtojo nepastatysi. Tačiau, žinoma, kiek įmanoma, kartu būnant gamtoje ar prie jūros, visuomet reikia matyti, kur vaikas yra, ką veikia. Iš organizuotų sporto renginių, stovyklų pas mus patenka vienetai. Didžioji dalis traumų vis dėlto buitinės“,– statistiką paliudija specialistas.
Priduria, kad reikėtų atkreipti tėvų dėmesį, jog vaikai dažnokai susižaloja su mechaniniais instrumentais. „Pradedant paprasčiausiais plaktukais, kirviais, baigiant žoliapjovėmis ar motoriniais pjūklais. Suprantama, kad norisi vaiką pamokyti kaip vinį įkalti ar lentą nupjauti, bet jei jau to ėmeisi, turi atsakingai į tai žiūrėti. Saugumas pirmiausia! Visuomet reikia prisiminti, kad vaikai yra žingeidūs“,– tėvus protina J.Baltrūnas.
Suaugusiųjų traumos didesnės
Keliose sostinės klinikose dirbantis ortopedas traumatologas Giedrius Kvederas pastebi, kad vasarinės traumos panašios kaip ir kasmet. Tik jų kombinacijos skiriasi ir mastai kai kuriais atvejais kur kas didesni nei vaikų. „Vieniems vienas galūnes tenka palopyti, kitiems – kitas. Pagrindinis pacientų kontingentas – tie, kurie šventė, švenčia ir švęs ar tie, kurie dirbo, dirba ir dirbs. Žinoma, atsiranda skirtumų, atsižvelgiant į tai, ką ir kiek žmonės veikia.
Be to, keičiasi įrankiai, keičiasi ir traumos. Anksčiau daugiau sulaukdavome susižalojusių su elektriniais, diskiniais pjūklais. Dabar tokių atvejų gerokai sumažėjo. Tačiau vienų instrumentų vietą už ima kiti.
Su ugnimi, pirtimis ir šašlykinėmis taip pat dažnai nepasiseka. Nors, žinoma, tai vėlgi labiau susiję su alkoholiu, nei su žmonių įgūdžiais.
Neramu tik dėl to, kad ryškėja tendencija, jog šią vasarą daugėja didelių traumų. Vis dažniau priėmimo skyrius pasiekia patyrusieji traumas su dviračiais, motoroleriais. Gi šie žmonės lygiai tokie patys eismo dalyviai, tačiau dėl neatsargaus savo ar aplinkinių elgesio, nukenčia, žinoma, gerokai daugiau nei kiti“,– dažniausius traumų atvejus vardija gydytojas ortopedas G.Kvederas.
„Tikriausiai ilgiausiai prisimename tuos, kurie atvažiuoja vėlai vakare itin sutraumuoti. O mums tenka beveik visą naktį iš atskirų gabalėlių juos surinkinėti“,– priduria specialistas.
Anot traumatologo, įvairios prevencinės programos, pavyzdžiui, dėl alkoholio vartojimo ribojimo vairuojantiesiems, veiksmingiausios iš pradžių. „Pradžioje jaučiasi, kad tam tikri draudimai veikia, tačiau ilgainiui žmonės pripranta. Negaliu sakyti, kad grįžta į pradinį lygį, tačiau vėliau galima pajausti, kad tarsi žmonės ir vėl grįžta prie senų įpročių.
Tad tai, kas susiję su alkoholiu – efektyvu ir veiksminga, bet toli gražu iki tiesios. Matyt, kol pasikeis žmonių mąstymas ir suvokimas, požiūris į alkoholio vartojimo ir šventimą, tikriausiai turės dar praeiti kelios kartos.
Dviratininkų įpareigojimas dėvėti šviesą atspindinčias liemenes – geras žingsnis, tačiau šalmai, apsaugos Lietuvoje neįprastos. Net motociklininkus su šlepetėmis gatvėje galima išvysti. Net skauda į juos žiūrint. O dar kai pagalvoji, kokie jie po to papuola į ligoninę...“ – atsidūsta G.Kvederas.
Kai amžius ateina vienas...
Statistiškai dažniau susitraumuoja darbingo amžiaus vyrai, tačiau jiems labiau būdingos didelės energijos traumos. Moterys dažniausiai atvyksta užkliuvusios, nugriuvusios. Iš tiesų jos neatvyksta susižalojusios su kampiniu šlifuokliu ar su pjovimo staklėmis. Apskritai kalbant apie visus įrankius: plaktukus, pjūklus, kapinius šlifuoklius, reikia prisiminti, kad nepakanka tik noro su jais dirbti, reikia ir mokėti. Kai profesionalai dirba savo darbą – traumų būna ženkliai mažiau.
Panašus pasiskirstymas tarp lyčių traumų atžvilgiu, mano manymu, yra tarp važinėjančiųjų dviračiu“ – pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas.
Dar priduria, kad tam tikro pobūdžio sužeidimai, įvairūs lūžiai, dažniau įvyksta moterims. Tam turi įtakos amžius, ligos. Ypač vyresnio amžiaus moteris dažniau ištinka traumos dėl osteoporozės – išretėjusių kaulų.
Mokslininkai, atlikę vaikų traumų paplitimo ir priežasčių šalyje tyrimą, padarė išvadą, kad nors dauguma tėvų ar globėjų teigia, kad jiems pakanka informacijos apie vaiko saugą namuose, tačiau apie 45 proc. jų pageidautų gauti daugiau tokios informacijos. Panašu, kad traumų prevencija vis dar opi problema tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, mat mirčių struktūroje mirtys dėl išorinių sužeidimų užima trečią vietą. Ir Europoje dėl to esame tarp pirmaujančių.
Todėl ir ortopedas traumatologas Giedrius Kvederas sako, kad pokyčių jis tikėtųsi kuo greičiau.
„Protas kartais ateina su amžiumi, bet pastarasis kartais ateina vienas. Tas atsakingumas, suvokimas, apsisaugojimui – vieni iš pagrindinių dalykų. Tačiau vienos tabletės traumų prevencijai nėra. Deja, bet mūsų profesijai perspektyvos tokios, kad netekti darbo tikrai nesišviečia. Nesvarbu, kaip gerai įgyvendintume visas prevencines programas“,– mano specialistas.
