„Pakaitinis inkstų gydymas – tiek hemodializė, tiek peritoninė dializė – turi būti taikomi laikantis principo „gydymo būdą pritaikyti pacientui“, o ne „pacientą pritaikyti gydymo būdui“.
Taip atsižvelgiama į paciento medicininę ir ekonominę situaciją, gyvenimo būdą.
Su rėmėjų pagalba VUL Santariškių klinikose įrengėme peritoninės dializės kabinetą, kuris yra vienas moderniausių Baltijos šalyse ir atitinka tarptautinius standartus. Tai reikšmingas žingsnis personalizuotos medicinos link“, – teigia VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.
Peritoninės dializės metu į pilvo ertmę įvedamas kateteris, per kurį leidžiami specialūs tirpalai, valantys organizmą. Pacientui nereikia tuo metu būti ligoninėje, šią procedūrą jis gali atlikti namuose – tereikia pačiam pakeisti tirpalą arba tai atlieka prijungtas aparatas.
Tuo tarpu hemodializės metu pacientui prijungiamas aparatas, kuris paima kraują ir iš jo valo
nereikalingas medžiagas bei pašalina skysčių perteklių. Kraujo valymas vyksta ne kūne, o jo išorėje kraujui tekant specialiomis „dirbtinėmis kraujagyslėmis“.
Tai atlikti galima tik sveikatos priežiūros įstaigoje, pacientas joje praleidžia 5 valandas 3-4 dienas per savaitę.
„Peritoninės dializės kabinete pacientas apmokomas, kaip šią procedūrą atlikti namuose, konsultuojamas. Tokiems pacientams pakanka sveikatos priežiūros įstaigoje stebėjimui apsilankyti vos vieną kartą per mėnesį.
Deja, šios paslaugos negalime siūlyti visiems mūsų pacientams, kuriems tokia dializės forma tinkama, nes šiuo metu Lietuvoje ligonių kasos apmoka peritoninės dializės procedūrą maždaug 60-iai pacientų per metus.
Pasaulyje peritoninė dializė taikoma 15-20 procentų pakaitine inkstų terapija gydomų pacientų, ji pranašesnė prieš hemodializę kaip pirmo pasirinkimo gydymo būdas. Pacientai labai vertina tai, jog gydantis peritonine dialize, gali ir toliau gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, mokytis, aktyviai leisti laisvalaikį.
Pacientams netenka apriboti savo gyvenimo vien dėl to, kad tris dienas per savaitę jie praranda dėl gydymo“, – peritoninės dializės privalumus vardina VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus vedėjas med. dr. Laurynas Rimševičius.
Platesnį peritoninės dializės pritaikymą apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra nustatytas šios procedūros įkainis. Šiandien Valstybinė ligonių kasa perka tik paslaugai reikalingas būtiniausias priemones – kateterius, tirpalus, magistrales. Specialistai neabejoja, kad pacientų, kuriems galėtų būti taikoma peritoninė dializė, Lietuvoje gali būti trigubai daugiau.
