Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (17,5 proc.) nei moterys (5 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, t. y. 17,8 ir 6,4 proc.
Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2012 m. metinės ataskaitos duomenimis, vidutinis kanapių vartojimo paplitimas nors kartą gyvenime Europoje yra 23,7%, per pastaruosius metus – 6,8%, per pastarąjį mėnesį – 3,6%. Tuo tarpu Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 2012 m. kanapes bent kartą gyvenime vartojo 10,5% 15-64 metų amžiaus gyventojų, tai yra 2,3 karto mažiau nei Europos vidurkis.
Suteiks pagalbą, padės atsitiesti
Medikai teigia, kad priklausomybės sindromo priežastimis yra kompleksinės: biologinės, psichologinės ir socialinės. Tad ir veiksminga pagalba, vaduojantis nuo priklausomybių turėtų apimti visus šiuos veiksnius.
Pirmasis žingsnis – gydytojo psichiatro konsultacija, kurios metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma diagnozė. Kitas žingsnis prieš pradedant tikrąjį priklausomybės ligų gydymą – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nutraukimas.
Vien abstinencijos gydymas nėra veiksmingas. Jei nėra tolesnio gydymo plano, priklausomybė per keletą dienų ar savaičių vėl pasireiškia atkryčiu. Sėkmingo gydymo tikimybė didėja, jei pacientas pradeda geriau suvokti savo priklausomybės simptomus ir susirgimo eigos dėsningumus, jei jis dalyvauja grupiniuose psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo susitikimuose ir pan.
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ tikslas – padėti asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis integruotis į darbo rinką ir visuomenę ir tokiu būdu išvengti jų socialinės atskirties.
Priemonės uždavinys – priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas. Priemonės pagrindinė veikla – priemonių ir paslaugų, skatinančių asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, įsitraukimą į darbo rinką įgyvendinimas.
Anot NTAKD specialistų, siekiant padėti šiems žmonėms pasveikti ir integruotis į visuomenę, vienas iš svarbiausių uždavinių yra padėti įsigyti profesiją ir susirasti darbą, užtikrinantį bent minimalias pajamas. Tyrimais nustatyta, kad suradę darbą asmenys dvigubai rečiau vėl pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas negu tie, kurie jo neturi. Nesant pakankamo užimtumo, asmenys greitai grįžta prie senų įpročių.
Iki 2023 metų net 1600 asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, bus suteikta galimybė nemokamai gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę. Planuojama, kad 40 proc. psichologinės bei socialinės reabilitacijos dalyvių, kurie sėkmingai baigs socialinės psichologinės reabilitacijos programą pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
Priemonės tikslas nėra surasti žmogui konkrečią darbo vietą, tikslas padėti žmogui pačiam ją susirasti ir išsaugoti.
Svarbi darbdavių nuomonė
Beje, visuomenės nuomonė, diskriminacijos ir socialinės atskirties apraiškos Lietuvoje taip pat turi didelės įtakos priklausomų asmenų sėkmingam įsidarbinimui.
Anot NTAKD darbuotojų, kliūtys, kurios trukdo priklausomiems asmenims rasti darbą, yra susijusios ir su negatyviu darbdavių požiūriu.
Apklausti darbdaviai mano, kad pagrindiniai trukdžiai įdarbinti priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų turinčius, tačiau nevartojančius, asmenis yra galimas motyvacijos stygius, sveikatos problemos, kvalifikacijos trūkumas.
Visgi, kuo artimiau darbdaviai susipažįsta su priklausomais asmenimis, nevartojančiais psichoaktyviųjų medžiagų, tuo palankiau apie juos galvoja. Darbdaviai, kurie turi savo kolektyve priklausomų asmenų, įvardija jų pliusus, taip pat tiki, kad toks galimybės suteikimas yra naudingas ne tik priklausomiems asmenims, bet ir visai visuomenei.
Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pataisose numatyta papildomai remti priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų įdarbinimą, t. y. jį subsidijuoti: iš Užimtumo fondo darbdaviui kas mėnesį mokama subsidija įdarbinto asmens darbo užmokesčiui.
