Vilnietei kilo klausimas – jei vaistas skirtas pagydyti žmogų, kaip gi gali būti, kad nuo jo galima mirti? Viktorijai kilo ir dar daugiau klausimų – kodėl vaistą, nuo kurio gali atsisveikinti su gyvybe, galima su receptu įsigyti šalies vaistinėse. Jį skiria medikai.
Pasijuto nesaugi
„Vaistų informacinius lapelius paskaičiau ne atsitiktinai. Visuomet bandau atidžiai susipažinti su informacija apie medikamento sudėtį, vartojimą bei šalutinius poveikius. Nepriklausomai nuo to, ar juos vartoju pati, ar kas nors iš mano šeimos narių. Juk nesinori sau pakenkti. Taip padariau ir šį kartą.
Tačiau tai, ką radau, mane tikrai išgąsdino. Ką reiškia „staigi mirtis dėl neaiškių priežasčių“? Ir kodėl tos priežastys neaiškios? Atrodytų natūralu – arba kažkoks produktas, vaistas ar kas kitas yra kenksmingas, arba ne. O šiuo atveju taip ir likau nesupratusi, ar didesnė rizika žmogui vartojant vaistą, ar jo atsisakius“, – pasakojo Viktorija.
Šalutinių poveikių gausa
Atsivertus „Zalasta“ bei „Lapozan“ medikamentų informacinius lapelius, akis iš tikrųjų pirmiausia patraukia ilgas „galimų šalutinių poveikių“ sąrašas. Iš visos pateiktos informacijos apie šiuos vaistus kone pusę sudaro įvairūs perspėjimai, galimi sutrikimai.
Štai jau prie atsargumo priemonių skaitome: „Šios rūšies vaistai gali sukelti neįprastus judesius, ypač veido ir liežuvio. Kiek galima greičiau pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškia kuris nors išvardytas sutrikimas: insultas arba mikro insultas, širdies liga, Parkinsono liga, kepenų ar inkstų ligos“.
Toliau seka dar daugiau perspėjimų. Tarp dažniausių šalutinių poveikių minimi kūno masės didėjimas, mieguistumas ir prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimas.
Taip pat dažni nepageidaujami reiškiniai (pasitaikantys ne daugiau nei 1 iš 10 žmonių) yra kai kurių kraujo ląstelių kiekio ir riebiųjų medžiagų koncentracijos kraujyje pokyčiai, gliukozės padidėjimas kraujyje ir šlapime, didesnis alkio pojūtis, galvos svaigimas, nerimastingumas, drebulys, raumenų sąstingis ar net lytinės funkcijos sutrikimas.
Tačiau visa tai palyginti „niekai“, kai pereiname prie „įdomiausios“ dalies. Nors nurodoma, kad šių šalutinių poveikių dažnis nežinomas, tačiau jų sąrašas atrodo įspūdingai: kepenų liga, raumenų liga, diabeto pasunkėjimas, ilgalaikė skausminga erekcija ir galiausiai – staigi mirtis dėl neaiškių priežasčių.
Siūlo neišsigąsti
„Šie vaistai jau daug metų yra vartojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Jie yra labai efektyvūs ir tikrai saugūs. Tai, kad beveik visi vaistai turi šalutinį poveikį – jokia paslaptis. Neretai jų būna surašyta labai daug“, – tikino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Tačiau gydytojas siūlo atkreipti dėmesį, kad šalutinis poveikis dažniausiai skirstomas į dažną ir pasireiškiantį vienetams iš dešimčių tūkstančių pacientų. Kai kuriais atvejais tarp galimų šalutinių poveikių nurodomi ir tie, kurie iš esmės nėra patvirtini.
„Jeigu vartojant vaistą atsitiko kažkas blogo, nors to priežastis net nebuvo aiški, nereikia įrodyti, ar priežastis – medikamento vartojimas, ar ne. Taigi užtenka, kad vienas pacientas, gėręs šį vaistą bei kitus, mirtų – tada mirties rizika įrašoma prie visų medikamentų, kuriuos jis gėrė. Nesvarbu, jei per visą laiką toks atvejis tebuvo vienas. Įrodymų, jog kaltas konkretus medikamentas, gali irgi nebūti“, – sakė psichiatras.
Gydytojas tikina, jog šalutinį poveikį gali turėti ir visai „nekalti“ medikamentai, pavyzdžiui, paracetamolis. Jų aprašuose taip pat bus nurodyta gausybė galimų nepageidaujamų reiškinių. Tačiau esą nereikėtų išsigąsti.
„Lietuvoje dėl vaisto „Zalasta“ niekas nėra patyręs sudėtingų šalutinių poveikių. Visi Lietuvoje registruoti vaistai yra saugūs, nes prieš jiems patenkant į rinką atliekami klinikiniai tyrimai, jie tikrinami. Jie stebimi ir po patekimo į apyvartą. Jei pastebimi neigiami jų poveikiai, jie gali būti pašalinti iš rinkos“, – sakė gydytojas.
Tiesa, medikas pajuokavo, esą, jau nuo seno žinoma, kad vaistas ir nuodas yra tas pats – skiriasi tik jų dozės. „Kodėl žmonės taip noriai vartoja įvairius maisto papildus? Nes nuo jų nebūna šalutinių poveikių. Kita vertus, jie ir neturi gydomųjų savybių“, – paaiškino M.Marcinkevičius.
Dažniausi lengvi negalavimai
Gydytojas taip pat patikino, jog šalutinis vaisto poveikis gali pasireikšti tikrai ne visiems pacientams. Tačiau jei bent silpni poveikiai nepasireiškia niekam, kyla įtarimų dėl vaisto terapinės vertės, kitaip tariant – veiksmingumo.
„Smulkūs šalutiniai poveikiai yra mūsų kasdienybė dar ir dėl to, kad vienam žmogui medikamentas gali tikti, kitam – ne. Jeigu būtų vienas vaistas, kuris visiems tiktų ir neturėtų nepageidaujamų reiškinių, tai nereikėtų jų tokios gausybės. Būtų vienas nuo skausmo, vienas antibiotikas ir vienas psichotropinis. Deja, taip būti negali, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Gydytojo užduotis – parinkti tą vaistą, kuris pacientui tinka labiausiai.
Dažniausi psichotropinių vaistų šalutiniai poveikiai – padidintas mieguistumas, silpnumas, burnos džiovimas, sumažėjęs apetitas ar lengvas pykinimas. Tikrai ne mirtys ar kitos sudėtingos komplikacijos“, – vardino M.Marcinkevičius.
