Infekcijomis užkrečiama perpilant kraują. Ar gali taip būti?

Tokie atvejai kaip I.Prokofjevo, yra kaina, kurią turime sumokėti norėdami turėti saugų donorų kraują. Mat tiriant kraują itin tiksliais metodais kartais net buvęs peršalimas ar kitos infekcijos gali duoti teigiamą testo dėl ŽIV ar hepatitų atsakymą. Donorui žinia apie kone mirtiną ligą sukėlė siaubą, tačiau, galvojant apie visus tuos žmones, kuriems perpilamas kraujas, svarbu iki galo įsitikinti, kad jame nėra pavojingų infekcijų.

Galbūt sunku patikėti, bet Lietuvoje ne visas donorų kraujas tiriamas pernelyg atsakingai. Už itin saugią kraujo donorystę pasisakančių medikų teigimu, gydymo įstaigose perpilant kraują vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai užkrečiami hepatitais ir kitomis pavojingomis infekcijomis, tarp jų ir ŽIV.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė gydytoja Dangira Babenskienė sakė, jog Lietuvos gydymo įstaigose perpilant kraują vis dar pasitaikantys užkrėtimo hepatitu ar kitomis infekcinėmis ligomis per donorų kraują atvejai rodo neatleistiną kraujo donorystės įstaigų aplaidumą.

„Kai kraujo tyrimai atliekami sumaišius kelių ar kelių dešimčių donorų kraują, tikėtis kokybiškų ir labai tikslių rezultatų negalima“, – kalbėjo D.Babenskienė.

Jos teigimu, jeigu visose įstaigose kiekvienam kraujo donorui būtų atliekami individualūs laboratoriniai kraujo tyrimai, o ne maišomas kelių ar net dešimčių donorų kraujas ir paskui tikrinamas, rizika plisti pavojingų virusų užkratui smarkiai sumažėtų.

„Juk medikams svarbiausia, kad visas perpilti skirtas kraujas būtų saugus“, – sakė D.Babenskienė.

Suprasdama tragišką Lietuvos situaciją ir netiksliai atliekamus donorų kraujo tyrimus bei siekdama apsaugoti žmones nuo jų sveikatai ir net gyvybei grėsmę keliančių hepatitų virusų Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų, asociacija siūlo pasitikrinti kraują visiems, kuriems buvo perpiltas donorų kraujas.

„Dauguma hepatito virusą turinčių asmenų apie jį net neįtaria, o apie tai sužino visai atsitiktinai. Nežinodami, kad yra užsikrėtę hepatitu, žmonės buitinių kontaktų metu lengvai užkrečia virusu artimuosius. Tokiu būdu virusas nestabdomas plinta. Kad taip neatsitiktų, reikia pasitikrinti kraują“, – patarė D.Babenskienė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės įsakymu pernai rudenį mūsų šalyje buvo leista donorų kraują nukleino rūgščių tyrimo metodu tirti ne didesniuose kaip 24 donorų kraujo kaupiniuose dėl ŽIV ir hepatitų.

Tuo suskubo naudotis Nacionalinis kraujo centras. Jis paskelbė nukleino rūgščių tyrimo reagentų konkursą, nurodydamas, kad tyrimus atliks kraujo kaupiniuose iki 24.

Ne paslaptis, jog individualių kraujo tyrimų kainos yra brangesnės, nei atliekamų kaupiniuose. Tačiau ar verta taupyti pacientų sveikatos sąskaita, kai tyrimų kainų skirtumas yra vos keli eurai?

„Abu tyrimai yra patvirtinti. Žinoma, kaupiniuose naudojami visai kiti reagentai, nei tiriant individualiai. Tai būtų galima sulyginti su vieno aukšto ir daugiaaukščio namų pamatais. Kurie yra geresni ar blogesni? Tiesiog jie yra skirtingi“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.

Sumaišytas skirtingų donorų kraujas tiriamas ir Santariškių klinikų Kraujo centre. Čia tiriami 6 donorų kraujo kaupiniai.

Kraujas visiškai nemaišomas Kauno klinikų Kraujo centre. Iki šiol jame atliekant infekcinių žymenų serologinius ir molekulinius tyrimus tiriami tik individualūs donorų kraujo mėginiai.

„Taip buvo apsispręsta nuo pat Kraujo centro atidarymo ir niekada nebuvo daroma kitaip.

Ar sumaišius kelių ir net 24 skirtingų donorų kraują gali kilti pavojus neaptikti infekcinių ligų, tokių kaip hepatitai, atsakyti negaliu, nes mūsų centre skirtingų donorų kraujo mėginiai nemaišomi, donorų kraujo kaupiniai nedaromi ir netiriami. Tokios praktikos neturime“, – kalbėjo centro vadovė Jolanta Jeroch.

Kauno kraujo centre kraujo mėginiai saugomi 1 metus, Nacionaliniame kraujo centre – 3 metus.

Medikų teigimu, hepatitų ar kitų infekcijų požymiai žmonėms, kuriems perpilamas kraujas, gali pasireikšti ir po kelių dešimtmečių.

Jeigu pacientas būtų užkrėstas perpiltu krauju, po daugybės metų to įrodyti tiesiog nebūtų įmanoma.

J.Bikulčienės teigimu, daugelyje ES šalių, net tokių kaip Prancūzija ir Vokietija, tyrimai atliekami būtent kaupiniuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje kaupiniuose atliekami net iki 96 mėginių tyrimai.

Tačiau ar Lietuva tikrai gali lygiuotis į Vokietiją ir Prancūziją, kur hepatitai yra itin reti ir puikiai gydomi, o mūsų šalyje padėtis kone tragiška?

2012 metų Europos hepatito indekso duomenimis, Lietuva yra paskutinėje trisdešimtojoje vietoje iš 30 vertintų valstybių pagal hepatitų prevenciją, naujų atvejų nustatymą, paplitimą, tyrimus, gydymą ir valstybės strategiją. Iš 1 tūkst. vertinimo taškų Lietuva surinko vos pusę – 555.

Prancūzija pagal saugumą yra pirmojoje vietoje, Vokietija – trečiojoje po Slovėnijos.

Nepaisant aukštų rodiklių, net Vokietijoje vis dar pasitaiko netinkamų atvejų. Plačiau pasidomėjus galima rasti žinių apie pavienius atvejus, kai perpilant donorų kraują žmonės buvo užkrėsti ŽIV ir kitomis infekcijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja Irma Čaplinskienė tvirtino, jog Europoje kasmet hepatitu B užsikrečia apie 1 mln. žmonių, o nuo jo pasekmių miršta 24 tūkst. Europoje hepatito C viruso nešiotojų yra apie 4 mln.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vien lėtinio hepatito B infekcijos nešiotojų yra 80 tūkst. žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama 50–90 susirgimų ūmiu hepatitu B ir apie 170 hepatito B nešiotojų nustatoma tiriant kraujo donorus.

„Tačiau žinant, kad daugelis hepatito B atvejų pasireiškia besimptome forma, sergamumo mažėjimo tendencijos turėtų būti vertinamos atsargiai“, – kalbėjo I.Čaplinskienė.

Užsikrėtusiems pavojingais hepatito virusais pacientams išsivysto lėtinė infekcija, po jos – kepenų uždegimas (hepatitas), kepenų cirozė ar net kepenų vėžys.

Jeigu liga negydoma ar ligoniui nėra persodinamos kepenys, ji baigiasi mirtimi.

Nuo užsikrėtimo hepatitu iki kepenų cirozės ar jos komplikacijų gali praeiti gana daug laiko – 20–30 metų. Hepatitas dažnai diagnozuojamas atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi dėl kokių nors kitų problemų.

Tikriausiai niekas neskaičiuoja, kiek valstybė išleidžia lėšų hepatitu užkrėstiems asmenims gydyti. O juk vieno hepatitu užsikrėtusio paciento gydymas gali būti skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių eurų.