Vaiko kova už gyvybę: į užsienį transplantuoti kepenų

Per dešimtmetį mūsų šalies vaikams iki 18 metų Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje – atlikta 13 kepenų transplantacijų. Šie metai – ypatingi: užsienyje vaikams iš Lietuvos jau atliktos keturios kepenų transplantacijos.

Lietuvos vaikus kepenų transplantacijoms į užsienį ruošia, prieš operacijas gydo ir po jų stebi bei medikamentus skiria dviejų didžiųjų šalies ligoninių – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos – gydytojai.

Nuo 2005 metų Santariškių klinikų gydytojai į užsienį kepenų transplantacijoms išsiuntė 9 vaikus (iš jų 4 – šiemet), Kauno klinikų gydytojai – 4. Visų recipientų amžius buvo iki 6 metų, išskyrus vieną 12 metų mergaitę.

Trys šiųmetinės operacijos atliktos pavasarį, viena – vasaros pradžioje.

Viena kepenų transplantacija šiemet Lenkijoje buvo atlikta šešerių metų berniukui. Gyvuoju donoru tapo berniuko tėtis, dovanojęs sūnui dalį savo kepenų.

Kita kepenų transplantacija šiemet buvo atlikta Vokietijoje – vienerių metų sulaukusiam mažyliui buvo persodinta dalis mirusio donoro kepenų. Beje, šį vaiką buvo planuojama operuoti Lenkijoje, kur tokios operacijos kainuoja mažiau nei Vokietijoje. Tačiau kilus papildomų problemų su mažylio sveikata, transplantaciją sutiko atlikti vokiečiai – lenkams ji pasirodė per sudėtinga.

Dar viena operacija šiemet Vokietijoje buvo atlikta 12-metei Lietuvos pacientei, kuriai persodinta dalis tėčio kepenų.

Neseniai Vokietijoje, Hamburge, operuota dar viena mažylė – vos vienerių metų sulaukusi mergaitė iš Lietuvos. Jai persodinta dalis mamos kepenų.

Be to, septynerių metų vaikui iš Lietuvos sudėtingą kepenų ir inksto transplantaciją planuojama atlikti Prancūzijoje.

Lietuvos vaikams dažniau buvo persodinta dalis gyvo donoro (dažniausiai – vieno iš tėvų) kepenų.

Kaip sakė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų neinfekcinės gastroenterologijos poskyrio vyresnysis gydytojas vaikų gastroenterologas, doc. dr. Vaidotas Urbonas, nesveikų kepenų, deja, neįmanoma pakeisti dirbtiniu organu – būtina tik transplantacija.

Visi Lietuvos vaikai, kuriems per dešimtmetį buvo atlikta kepenų transplantacija, persodinant jiems dalį gyvo arba mirusio donoro kepenų, be šios operacijos būtų mirę.

Su persodintomis donoro kepenimis šie vaikai galės gyventi (ir gyvena) visavertį gyvenimą.

Beje, transplantuotas donoro kepenis organizmas atmeta retai, todėl gydytojas V.Urbonas šiems vaikams prognozuoja ilgą kokybišką gyvenimą.

Įgimta tulžies latakų atrezija, t.y. kepenų liga, dėl kurios vaikams dažniausiai transplantuojamos kepenys, nėra paveldima, todėl šeimoje, kurioje vienam vaikui buvo diagnozuotas šis apsigimimas, kiti vaikai greičiausiai bus sveiki.

Be to, ir patys kepenų transplantaciją patyrę pacientai suaugę gali tikėtis susilaukti sveikų vaikų.

Dažniausiai diagnozuojamos įgimtos anomalijos

Pasak V.Urbono, kepenų transplantacijos dažniausiai prireikia, kai vaikui diagnozuojamos įgimtos tulžies latakų anomalijos.

Dažniausia diagnozė – jau minėta įgimta tulžies latakų atrezija (t.y. išorinių tulžies takų nebuvimas). Daugumai Lietuvos vaikų, kuriems užsienyje buvo atlikta transplantacija, buvo diagnozuota būtent ši ypač sudėtinga anomalija. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje gimsta 2-3 vaikai, kuriems diagnozuojama įgimta tulžies latakų atrezija. Esant šiai patologijai, kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis, todėl vaikams progresuoja gelta, vystosi kepenų cirozė.

„Tokiu atveju išeitis esti tik viena – kepenų transplantacija“, – pabrėžė V.Urbonas.

Prieš transplantaciją, kurią stengiamasi atlikti kuo vyresniame amžiuje, tokiems pacientams visuomet atliekama tulžies nutekėjimą pagerinanti operacija. Beje, prognozės tuo geresnės, kuo anksčiau kūdikiui, geriausiai – iki dviejų mėnesių – atliekama ši operacija. Tačiau ji – tik laikina išeitis laukiant donoro kepenų ir transplantacijos negali pakeisti, nors pacientas ilgus metus gali sėkmingai jos laukti.

Pasitaiko ir kitų kepenų ligų, pavyzdžiui, tulžies gamybos, tekėjimo kepenyse problemos. Tai – antra pagal dažnumą ligų grupė, kai prireikia transplantuoti kepenis.

Rečiau vaikams transplantuojamos kepenys dėl kepenų akmenligės, virusinių hepatitų B, C. Pasaulyje daugėja atvejų, kai dėl žmogaus nutukimo suriebėja kepenys. Bet tai dažniau – suaugusiuosius kankinančios problemos.

Gydytojas V.Urbonas pataria tėvams stebėti, kokios spalvos yra jų mažylio išmatos. Itin pavojingą kepenų ligą – tulžies latakų atreziją – išduoda balta jų spalva.

Gydytojas prisimena skaudų atvejį iš savo patirties rajoninėje ligoninėje. Tada į ligoninę buvo atvežtas vos keturių mėnesių kūdikis, kuris, net neatlikus jokių tyrimų, buvo matyti, turi rimtų problemų su kepenimis.

„Paklausiau mamos, kuri, beje, pati buvo akušerė, kokios yra vaiko išmatos, – pasakoja gydytojas. – Mama atsakė: „Normalios“. Tada paklausiau, ar jos – tokios baltos, kaip mano chalatas? Mama patvirtino: „Taip“. Deja, ji nežinojo, kad baltos išmatos – pavojingos ligos požymis. Kūdikio gyvybės išgelbėti nepavyko“.

Pirmoji kepenų transplantacija Lietuvoje gimusiam vaikui užsienyje buvo atlikta 2005 metų birželį. Tai ir laikoma kepenų transplantacijų Lietuvos vaikams pradžia.

Tąkart Briuselyje (Belgija) dvejų metų berniukui buvo persodinta dalis mamos kepenų. Kaip ir visais atvejais, operacijos ir visas gydymo užsienyje išlaidas apmokėjo Lietuvos Valstybinė ligonių kasa. Pirmajam Lietuvos pacientui, kuriam užsienyje buvo persodintos kepenys, jau 12 metų. Berniukas atvyksta konsultacijoms pas gydytoją V.Urboną, jaučiasi gerai.

Mūsų šalyje kepenų transplantacijos mažiems vaikams kol kas neatliekamos – jos atliekamos tik suaugusiems.

Tiesa, buvo vienas atvejis, kai, gelbstint itin sunkiai sergančio vaiko gyvybę, 2007 metais kepenų transplantaciją devynerių metų vaikui atliko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojai. Vaikui buvo persodinta dalis jo mamos kepenų. Deja, praėjus vos 10 valandų po operacijos, šis recipientas mirė. Pasak V.Urbono, transplantacija pavyko, tačiau liga buvo per toli pažengusi, todėl vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko.

Gydytojas V.Urbonas neabejoja, kad Lietuvos chirurgai būtų pajėgūs kepenų persodinimo operacijas atlikti ir vaikams. Tačiau abejoja, ar jos bus atliekamos – per mažas jų poreikis: „Moksliniais tyrimais patvirtinta: jei per metus atliekama penkios ir mažiau kepenų transplantacijų, jų rezultatai esti 30 procentų prastesni – būna per mažas gydytojų įdirbis“.

Tuo tarpu Lietuvoje per devynerius metus – nuo 2005 iki 2015 metų Lietuvos vaikams prireikė vos devynių kepenų transplantacijų, tik šiemet per pusmetį jau atliktos keturios. Buvo metų, kai į užsienį transplantacijoms iš Lietuvos nebuvo išsiųstas nė vienas vaikas, kai kuriais metais – vos vienas.

„Taigi per 10 metų – 13 transplantacijų. Tai tikrai per mažas skaičius, kad jas reikėtų pradėti atlikti ir Lietuvoje. Be to, reikėtų įvertinti, kiek kainuotų gydytojų kvalifikacijos kėlimas, tobulinimasis, kad jie neprarastų įgūdžių“, – teigia gydytojas V.Urbonas.

Todėl, jo įsitikinimu, mažuosius Lietuvos pacientus pigiau transplantacijoms siųsti į užsienį. Lenkijoje vaikams atliekamos kepenų transplantacijos kainuoja apie 65 tūkst. eurų, Vokietijoje – 70 – 150 tūkst. eurų.

Šiuo metu kepenų transplantacijos laukia 11 Lietuvos vaikų. Visi šie pacientai, išskyrus vieną berniuką, nėra skubūs, t.y., jie neįrašyti į skubių recipientų sąrašą.