„Leidimas sukurti ne daugiau kaip tris embrionus daugeliu
atvejų gali pabloginti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo rezultatus,
todėl sumažėtų galimybė porai susilaukti vaikų“, – sakoma
Vyriausybės penktadienį patvirtintoje išvadoje, kurią rengė
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Mes sakome, kad turi būti išsaugoma ir užšaldoma daugiau
embrionų – tiek, kiek pavyksta sukurti iš karto. Būtent tai leistų
moteriai, jeigu nesėkminga būtų apvaisinimo procedūra, ją
pakartoti. Turint užšaldytus embrionus nereikėtų medicininio
įsikišimo (...), be žalos moters organizmui. Ir jeigu moteris
norėtų pagimdyti antrą vaikelį ar trečią, jinai turėtų savo
embrionų banką“, – po posėdžio žurnalistams penktadienį sakė
sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seime dirbtinio apvaisinimo klausimu susikirto du požiūriai dėl
embrionų kūrimo: konservatyvesnis, kuris leistų embrionų sukurti
tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne
daugiau trijų, bei liberalesnis, kuris leistų sukurti iki dešimties
embrionų ir juos šaldyti.
R.Šalaševičiūtė sutiko, kad Vyriausybės išvada neatitinka
bažnyčios pozicijos dėl embrionų šaldymo, tačiau pažymėjo, kad
SAM siūlymai remiasi medicininiu požiūriu.
„Taip, aš žinau – bažnyčios požiūris yra, kad embrionas
yra dar negimęs žmogus, kurį reikia saugoti. Jie nusistatę prieš
šaldymą, todėl ir buvo siūloma (šaldyti) kiaušialąstes, bet,
kaip medikai teigia, yra ne daugiau kaip 10 proc. tikimybė, kad
moteris galėtų pastoti būtent šitokiu būdu“, – aiškino
ministrė.
SAM aiškinimu, kitų šalių geroji praktika siekiant sumažinti
daugiavaisio nėštumo dažnį yra ta, kad į gimdą dažniausiai
perkeliamas tik vienas atrinktas geriausios kokybės embrionas.
Vyriausybė taip pat teigia, kad neturėtų būti draudžiama
asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka
registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė.
„Įvertinus tai, kad partnerystę reglamentuojančių teisės
aktų nėra, de facto dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas galimas tik
santuoką sudariusiai porai. Toks draudimas gali apriboti galimybę
daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. Todėl siūlytina
svarstyti galimybę (...) kartu gyvenančioms santuokos
neįregistravusioms poroms (toliau – sugyventiniai) naudotis
dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis“, – teigiama
Vyriausybės išvadoje.
Be to, siūloma numatyti, kas bus daroma su embrionais moteriai po
kiaušialąstės apvaisinimo iki jos įdėjimo į gimdą persigalvojus
ir nesutikus tęsti pagalbinio apvaisinimo. Taip pat raginama
koreguoti embrionų redukciją (embriono sunaikinimas po to, kai jis
jau įsitvirtino gimdoje) draudžiančias nuostatas, leidžiant
naikinti embrioną jam jau įsitvirtinus gimdoje.
„Teisės aktai šiuo metu nenustato nėštumo nutraukimo
draudimo, o embrionų redukcija taip pat gali būti laikoma viena iš
nėštumo nutraukimo formų. Pastebėtina, kad nėštumo nutraukimo po
dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo draudimas galėtų būti laikomas
diskriminaciniu nėštumo nutraukimo po natūralaus apvaisinimo
atžvilgiu“, – nurodoma išvadoje.
Parlamente jau antrą kadenciją nagrinėjamas įstatymo projektas
dėl dirbtinio apvaisinimo šiuo metu yra grąžintas iš naujo
svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Tai padaryta remiantis Etikos
ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą patvirtino dar
praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai. 2011 metais komisija
nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį apvaisinimą
reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai
prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti
svarstomas iš naujo.
Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą
parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų
leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters
gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė
aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl
perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų
šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė
leidimą sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti, tačiau
priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus
reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų
gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo
apvaisinimo akimirkos.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros,
kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų
tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių
vaisingo amžiaus šeimų.
