Pirmą kartą istorijoje laboratorijoje buvo užauginta gyva ranka.
Pridėta prie žiurkės, atkurta galūnė greitai prisipildė kraujo ir gyvūnas naują leteną galėjo netgi pajudinti.
Šis Masačusetso bendrosios ligoninės, esančios JAV, tyrimas žmonėms su amputuotomis galūnėmis nuo šiol leis atkurti savo paties galūnę.
Natūraliai atrodančios naujos galūnės
„Tai mokslinė fantastika, persikelianti į tikrą gyvenimą“, – sakė Vermonto universitetinės medicinos kolegijos, esančios Burlingtone, organų regeneracijos ekspertas daktaras Danielius Weissas.
„Dabar mes bandymus atliekame su dilbiu ir plaštaka, tačiau technologijos leidžia lygiai taip pat dirbti su rankomis, kojomis ir kitomis galūnėmis“, – sakė Masačusetso bendrosios ligoninės chirurgijos departamento tyrėjas daktaras Haraldas Ottas.
60 tūkstančių britų, kurie neteko savo galūnių dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar karo, turi galimybę jas pakeisti protezais arba, kai kuriais atvejais, galūnės yra transplantuojamos.
Bet kol protezavimo technologijos dar nėra pilnai išvystytos, galūnės atrodo nenatūraliai ir jos negali laisvai judėti.
Plaštakos, rankos ir kojos gali būti transplantuojamos, bet operacijos yra pernelyg sudėtingos, todėl pacientai visą gyvenimą turi gerti imunosupresinius vaistus. Tai vaistai, kurie susilpnina imuninę sistemą tam, kad transplantuojama galūnė nebūtų atmesta.
Laboratorijoje užauginta ranka ar koja gali atrodyti ir judėti daug natūraliau.
Ir kadangi tai priklauso tik nuo paties žmogaus organizmo, jokie imunosupresiniai vaistai nėra reikalingi.
Pradėjo nuo negyvos žiurkės dilbio
Daktaras H.Ottas, kuris anksčiau laboratorijoje buvo užauginęs kepenis, inkstus, plaučius ir netgi plakančias širdis, pradėjo nuo negyvos žiurkės dilbio.
Jis ją nuplovė su specialia dezinfekuojančia priemone, kad sustabdytų ląstelių veiklą, ir pasiliko tik dilbio griaučius.
Griaučiai buvo įdėti į stiklainį, panašų į inkubatorių. Jame buvo įleistos sveikos kraujagyslės ir raumenų ląstelės. Dilbis buvo aprūpinamas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi.
Po dviejų trijų savaičių kraujagyslės ir raumenys atsistatė.
Kai galūnė buvo pridėta prie gyvos žiurkės, į dilbį greitai pradėjo tekėti kraujas. Gyvūnas netgi galėjo savo naują galūnę pajudinti.
Reikalingi tolesni tyrimai
Daktaras H.Ottas jau sukūrė daugiau kaip dešimt tokių galūnių ir neseniai pradėjo dirbti su babuino rankomis.
Tačiau daktaras sakė, kad dar daug darbo turi būti padaryta iki kol bus galima išbandyti žmogaus biologines galūnes.
Jis net įsivaizduoja organų donacijos schemas, į kurias dabar bus galima įtraukti ir galūnes.
Tada bus sukuriamos naujos galūnės, panaudojant paciento ląsteles ir paaukotos galūnės griaučius.
Šios srities ekspertai sako, kad tai labai didelis žingsnis, tačiau dar turi būti įveikta labai daug kliūčių.
Kiti klausia, ar sudėtingos sistemos, tokios kaip nervų sistema, gali būti sėkmingai atkurtos.
„Nors tai reikalauja labai daug pastangų, kol kas tai lieka akademinėje srityje“, – sakė medicinos universiteto Vienoje daktaras Oskaras Aszmannas.
Panaši technologija buvo taikoma atkuriant trachėją – daug paprastesnį organą.
Nors pirmas žmogus, kuriam buvo persodinta atkurta trachėja, iki šiol yra gyvas, tačiau kiti du jau yra mirę, o trečiam paskirta intensyvi slauga.
Parengė Dovilė Odinaitė
