– Ar tikrai sveikų vaikų Lietuvoje beveik neliko?
– Visiškai sveikų vaikų mokyklose mažėja, baigiamųjų klasių moksleiviai labiau ligoti nei pradinukai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, vyresnėse klasėse visiškai sveikų vaikų vos 15 proc. Nemažai vaikų serga daugiau negu viena lėtine liga.
Tačiau tai ne tiek šios dienos problema, kiek 25 metus užsitęsusių eksperimentų su Lietuvos sveikatos sistema bėda. Pediatrų grąžinimas į pirminę sveikatos priežiūrą situaciją galėtų pakeisti iš esmės.
Būkime realistais, šiandien turime vos daugiau nei du šimtus pediatrų, dirbančių pirminėje priežiūroje, didžioji jų dalis yra vyresnio amžiaus. Taigi, reikėtų pagalvoti ir apie didesnį pediatrų ruošimą.
Pediatrai, dirbsiantys pirminėje sveikatos priežiūroje, turėtų būti ruošiami pagal kitą rezidentūros programą nei ligoninėje dirbsiantys pediatrai. Šiuo metu ES vis daugiau šalių siekiama įteisinti pirminės sveikatos priežiūros pediatriją kaip atskirą vaikų gydytojų specialybę, panašiai kaip vaikų pulmonologiją, kardiologiją ir kt.
Taigi, kalbame apie visiškai kitos kokybės pirminės sveikatos priežiūros pediatrą. Be to, atskiras darbo modelis turėtų būti taikomas pediatrams, dirbantiems miestuose ir kaimuose.
– Kodėl pastarųjų darbas turėtų skirtis?
– Kaimiškose vietovėse dirbantiems pediatrams reikėtų suteikti daugiau kompetencijų ir teisių. Be kita ko, jie galėtų teikti ir kai kurias antrinio lygio paslaugas, pavyzdžiui, sergančio vaiko stebėjimo iki 24 val. paslaugą.
Kodėl viso to reikia? Mūsų kaimiškuose rajonuose, mažuose miesteliuose dramatiškai mažėja gyventojų skaičius, ypač vaikų. Todėl ten dirbančiam pediatrui sunku surinkti pakankamą kiekį prisirašiusių vaikų.
Reikia duoti jam užsidirbti, papildomai konsultuojant šeimos gydytojų prižiūrimus vaikus bei teikiant trumpalaikio stebėjimo paslaugas. Dauguma vaikų ūminių ligų tik atrodo grėsmingai, tačiau visos sveikatos problemos išsisprendžia kelių ar keliolikos valandų bėgyje.
Būtinas stebėjimas, gydymas, bet dažniausiai tikrai nebūtinas guldymas į ligoninę. Toks modelis leistų išlaikyti pediatrus kaimiškuose rajonuose o taip pat sutaupyti valstybės lėšas, išleidžiamas nesunkiai sergančių vaikų transportavimui ir gydymui ligoninėse.
Žinoma, pirminės priežiūros pediatro kabineto, trumpalaikio stebėjimo palatų įrengimas kainuoja – valstybės parama būtina, kaip tai savo laiku buvo padaryta kuriant šeimos gydytojo kabinetus.
– Daug kalbama apie iškrypusius vaikų stuburus, prastą regėjimą, tačiau neretai pamirštama, kad juos vis dažniau kamuoja psichologinės problemos, galinčios baigtis rimtomis ligomis. Koks galėtų būtų pediatro vaidmuo jas mažinant?
– Visi žinome vaikų apklausų duomenis, kurie patvirtino, kad mūsų vaikai vieni iš pačių nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Daug lėtinių ligų, tokių kaip bronchų astma, tampriai siejasi su vaiko psichologine būkle, patiriamu stresu.
Šios ligos priskiriamos psichosomatinių ligų grupei. Šiemet publikuotas mokslinis tyrimas su paaugliais patvirtino, kad vien įprastos miego trukmės sumažinimas 3 val. pablogina astma sergančio vaiko kvėpavimo funkciją.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naują pažangų vaikų profilaktinių tikrinimų aprašą. Jis reglamentuoja, kokiame amžiuje ir kokius tyrimus šeimos gydytojas turi padaryti kiekvienam vaikui, kaip įvertinti ir laiku pastebėti vaiko vystymosi atsilikimą, lėtinės ligos pradžią. Tačiau mikrosimptomų įvertinimui, ankstyvai diagnostikai neužtenka tik ministro įsakymo. Reikia ir gydytojų, kurie moka tai padaryti.
– Pediatrai labiausiai kompetetingi tai padaryti?
– Pažįstu ne vieną puikų šeimos gydytoją, ypač jaunosios kartos, kuris sėkmingai gydo vaikus pirminėje priežiūroje. Tačiau gyvenimas toks, kad mūsų visuomenė sensta. Prognozuojama, kad artimiausiu metu 10 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 80 metų.
Šeimos gydytojams reikia vis daugiau gilintis ir geriau išmanyti ligas, kurios vargina senyvo amžiaus žmones. Neįmanoma išmanyti tiek skirtingos patologijos, nuolat atnaujinti žinias, kad būtum vienodai puikus ekspertas, gydydamas naujagimį ir senolį.
Todėl natūralu, kad pirminės priežiūros pediatrų poreikis visuomenėje yra ypač aštriai jaučiamas. Dėl demografinių pokyčių kitose ES šalyse taip pat diskutuojama, kad daugiau pareigų ir teisių būtų suteikta pediatrams. Svarstoma prailginti amžių žmonių, kuriuos stebi pediatrai nuo 18 iki 23 metų. Moderni vaikų sveikatos priežiūra sparčiai skinasi kelią ES. Nesinorėtų, kad mūsų šalis liktų nuošalyje.
